Naujausios
Pasirodo, jog šis ponas dar tik ponaitis, trisdešimt šešerių plungiškis Robertas. Jis gimė Adelės ir Vytauto šeimoje. Tėveliai kilę iš Plungės rajono. Susituokę jie apsigyveno Grumbliuose, bet vėliau persikėlė į Plungę, kur gyvena iki šiol. Robertas buvo antrasis vaikas šeimoje, kai jis gimė, sesutei Vytautei buvo ketveri, šiandien ji gyvena Londone.
Mokslus Robertas krimto Plungės trečiojoje vidurinėje mokykloje, 2006 metais baigė jau „Saulės“ gimnaziją. Labiausia jį visgi domino užklasinė veikla, įvairių renginių organizavimas ir vedimas. Kaip dabar pats juokiasi, giliausiai atmintin įsirėžė tie mokytojai, kurie buvo griežčiausi, kėlė aukštus reikalavimus. Geru žodžiu mini Juozą Milašių, nes jo vadovaujamame muzikiniame ansamblyje „Blyksnis“ grojo ne vienerius metus.
Baigęs gimnaziją, pasirinko Klaipėdoje kolegijoje mokytis kultūrinės veiklos vadybos. Studijų metai buvo tarsi laisvės pliūpsnis, bet vaikinas neprarado ir atsakomybės jausmo. Studijų metu dirbo, dažnai grįždavo į Plungę, kur organizuodavo vakarėlius naktiniame klube „Bildukas“ bei kitose vietose.
Pagal mainų programą 2007 m. buvo išvykęs į Portugaliją, kur gilino savo žinias vadybiniame darbe. O sykį nusišypsojo laimė padirbėti asistentu tarptautinėje komandoje Taujėnų dvare filmuojant pilnametražį kino filmą. Tad tolimesnis kelias lyg ir buvo aiškus – 2009 metais baigęs bakalauro studijas nutarė siekti magistro laipsnio.
Taip atsitiko, kad tais metais kompozitorius ir muzikos vadybininkas Laimis Vilkončius Muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje rinko kursą, jame susibūrė muzikos, teatro ir kino specialybių magistro vardo siekiantys studentai. Robertą labiausiai domino kino peripetijas. Kaip tik 2009 metais Vilnius tapo Europos kultūros sostine. Plungiškiui aukštoji kultūra buvo po kojomis...
Kursas buvo įdomus, tačiau, norint gyventi ir studijuoti Vilniuje, teko dirbti. Robertas įsidarbino „Vichy“ vandens parke, čia palengvėle ėmė kopti karjeros laiptais. Baigus studijas atėjo suvokimas, kad kino industrija – ne jam. Plungiškis tęsė darbą vandens pramogų parke, vėliau teko padirbėti ir garsioje įmonėje „Vilpra“. Visgi jaunai šeimai reikėjo priimti sprendimus, reikėjo spręsti: kas, kur, kada...
Taip taip – Robertas tada jau buvo sukūręs šeimą.
Dar moksleiviškais metais jis susipažino su plateliške Morta, kuri yra žinomos tautodailininkės Mortos Mikašauskienės anūkė. Pažintis užsimezgė „Roko naktyse“ Plateliuose. Draugystė buvo moksleiviška – vienas kitam rašė laiškus, tačiau ilgainiui ryšys nutrūko. Likimas juos abu vėl suvedė sostinėje, kur Morta, baigusi reklamos vadybos studijas, dirbo medijų agentūroje. Abiems vėl susitikus buvo aišku, kad likimo už ūsų tampyti nevalia. Netrukus draugystė ne tik buvo atnaujinta, bet sustiprėjo. Ją vainikavo 2016 metais, per Jonines, surengtos tuoktuvės jaukioje Renavo bažnyčioje, esančioje Mažeikių rajone.
Dar draugystės metais abu buvo sutarę, kad susilaukę vaikelio kelsis gyventi į Platelius. Sutarimas šventas dalykas: 2018 metais gimus sūnus Vykintui, šeima grįžo į Mortos gimtinę, apsistojo pas jos tėvus, kurie verčiasi kaimo turizmu. Robertas įsidarbino Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje tarptautinio projekto „Attractive Hardwoods“ administratoriumi.
Sužinoję apie galimybę jaunoms šeimoms gauti kompensaciją pirmajam būstui, nusipirko nedidelį namuką Plungėje, kur dabar ir gyvena. Netrukus šeimą vėl aplankė gandras: 2021 metais gimė dukra Dorotėja.
Šeima netrukdė ir Mortai kopti karjeros laiptais. 2019 metais įsidarbinusi kaip projektų vadovė, šiandien ji yra įmonės LHM STEP Plungėje direktorė. Pats Robertas, ilgai galvojęs, nutarė sudalyvauti konkurse į Platelių seniūno vietą. Laimėjo. Šiandien tuo labai džiaugiasi. Jį džiugina, kad yra susiklausymas tarp Platelių bendruomenės, Liepijų mokyklos ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos. Visados kartu sprendžia, ko reikia Plateliams.
Šiandien Robertas džiaugiasi ir tuo, kad artėja ta diena, kai Plateliams bus suteiktas kurorto statusas. Tai padidintų šios nuostabios vietovės žinomumą, sukurtų naujų darbo vietų, paaugintų plateliškių pragyvenimo lygį, plėstų kultūrą.
Nors gyvenant ar dirbant tokioje vietovėje klausimas apie laisvalaikį lyg ir savaime suprantamas, bet Robertas ir čia nustebino – prasitarė, kad neturi konkretaus pomėgio. Pasak jo, gyvenime tiek daug įdomių dalykų, kad susikoncentravimas vien tik į grybavimą, medžioklę ar žvejybą jam neįdomus. Šeima stengiasi išbandyti naujas veiklas, kuo daugiau laiko leisti aktyviai gryname ore.
Dar studijų metais Morta šoko tautinius šokius kolektyve „Voruta“, vėliau – „Vaivos“ kolektyve, į jų veiklą įtraukė ir Robertą, nors šis labai ilgai laikėsi nuošalyje. Dar gyvenant Vilniuje stebėjo „Suvartuko“ veiklą, tad natūralu, kad įsikūrus Plateliuose pirmu taikymu Morta paskambino Ilonai Baltikauskaitei ir paprašė ją priimti šokti. Vadovė paaiškino, jog priima tik poras. Robertui nebebuvo kur trauktis. Šiandien abu – jau aktyvūs kolektyvo nariai. Neseniai šoko jubiliejinėje Dainų šventėje. Tautiniais drabužiais pasipuošusį Robertą matėme žygiuojantį su vėliava ir prie prezidentūros per Prezidento inauguracijos iškilmes.
Kitas šeimos pomėgis – kelionės. Pabuvota Amerikoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Tailande, nemažai keliauta ir po Europą. Šeima mėgsta su jachta „paskraidyti“ po Platelių ežerą, nes Robertas turi vairininko licenciją, o neseniai tapo ir Plungės „Lions“ klubo nariu.
Mažieji šeimos nariai dar šiek tiek varžo laisvalaikio galimybes, bet vyras įsitikinęs, jog vaikams paūgėjus galimybių plėstis laisvalaikio pievose bus dar daugiau. Svarbiausia, kad dėmesio centre visados liktų Plateliai, jų žmonės ir tų žmonių poreikiai. Nesvarbu, ant kelių kėdžių tektų sėdėti.