Ši savaitė liks įsimintina tuo, kad joje įvyko pirmasis naujos kadencijos Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Surengę jį buvome vieni pirmųjų šalyje. Gal ir gerai, laikas agituoti ir kažką rinkėjams įrodinėti baigėsi. Laikas griebtis naujų, žadėtų darbų.

Kaip ir dera, pasiskelbta, kas bus Tarybos pozicija, kas opozicija, kokie veiks komitetai, kas jų vadovai, pranešta dėl vicemero personalijos, pritarta jai, nes taip numatyta naujuose įstatymuose. Kitus atsakingus veikėjus pasirinko pats meras.

Be to, pirmajame posėdyje pamatėme, kokia bus opozicija ir ko ji gali griebtis. Ketvirtadienį pagrindinis jos pageidavimas buvo neskubėti, nors dar prieš rinkimus tie patys žmonės ypatingai skubino procesus, kad tik galėtų kibti į darbą. Matyt, giesmės priklauso nuo to, kokiose rogėse sėdi.

Ką tik atšventėme gražiausias pavasario šventes – šv. Velykas. Sveikinome vieni kitus, politikai sveikino bendruomenes, buvusius ir būsimus rinkėjus. Šioje vietoje pastebėjau keistą tendenciją. Rajono laikraščiuose mačiau rinkimus laimėjusių partijų sveikinimus ir nė vieno, kurį būtų parašę rinkimų nelaimėjusieji. Kažin kodėl? Gal baigėsi partiniai pinigai, o gal tai kerštas nepalankiems balsuotojams arba tiesiog nesupratimas, kad su rinkėjais reikia dirbti ne tik rinkiminiu laiku. Žinoma, tai tų partijų bei politinių komitetų reikalas. Man džiugu, kad galiu tai pastebėti ir kitiems paaiškinti.

Dar vienu pastebėjimu taip pat norėčiau pasidalinti – apie konservatorių pasiekimus Plungėje. Atrodo, kad jų kompanijoje buvo neblogi žmonės, bet į Tarybą išrinkti tik trys. Drįstu galvoti, kad kuo labiau šios partijos Plungės skyriaus nariai savo siekiais ir veikimo būdais tapatinsis su „Vieningos Plungės“ siekiais, tuo vis daugiau ir daugiau praras savo rinkėjų, tuo mažiau ir mažiau jų atstovų pateks į Savivaldybės tarybą. Žinoma, tai tos žmonių grupės reikalas, tačiau pastebėti taip pat niekas nedraudžia.

Nepaisant to, kas kokiose rogėse sėdi ar sėdėjo, bet pavasaris veržiasi į laukus, į miškus, į žmonių širdis. Atverkime jas.