Naujausios
Keisčiausia, kad visa tai vienaip ar kitaip ir vyksta, tačiau užtenka kadencijos laikotarpiui pradėti ristis į pabaigą ir tampa aišku, kad tai, kas buvo žadėta, liko užmiršta, o nauji pažadai liejasi it iš gausybės rago. Prasideda naujų rinkimų metas. Šis laikotarpis daugumoje šalių sutampa su paskutiniais išrinktųjų kadencijos metais.
Visi matome, kaip paaštrėjo situacija JAV prieš būsimus prezidento rinkimus. Nei demokratai, nei respublikonai nebeieško rinkimams naujų kandidatų, pasikliauja tais pačiais, kad ir pavargusiais arkliais.
Šis rinkiminis sezonas JAV šį kartą pasižymi tuo, kad abu kandidatai tamposi po prokuratūras ir teismus, kaltindami vienas kitą būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis. Tad ir jų pažadai visiškai priešingi: demokratas ir toliau žada neišsemiamą pagalbą Ukrainai, o respublikonas ketina ją nutraukti. Nežinia, kaip bus, bet Amerikos demokratija dažniausiai parenka teisingą sprendimą.
Vienokie ar kitokie rinkimai Slovakijoje ir Lenkijoje taip pat stipriai keičia politikų elgesį. Sakykim, Lenkijos valdžia, norėdama įsiteikti savo šalies ūkininkams, labai apsunkina Ukrainos grūdų kelionę per šią šalį, nors užtektų pasirūpinti tik tuo, kad jų čia „nenubyrėtų“. Dar daugiau – žadama nebetiekti ginklų tai šaliai, nes Ukrainos prezidentas apie tai garsiai ir neatsargiai pakalbėjo Niujorke (JAV). Begalinis vieno neatsargumas, o kitų populizmas. Reikės daug diplomatinių pastangų, kad viskas grįžtų įpraston vagon.
Mūsų Seime šie procesai taip pat ryškūs. Štai organizuojant apkaltą Remigijui Žemaitaičiui, kelis mėnesius apie tai kalbėjo visos politinės jėgos. Net ir balsuojant užteko balsų, bet į rinktą apkaltos komisiją opozicija savo atstovų nepanoro deleguoti: tegul „prismaugia“ bernužėlį valdantieji, o opozicija pasižiūrės, kas iš to bus. Tik Algirdas Sysas buvo nuoširdus – negražu...