Naujausios
Paprasčiau pasakius, žmogus pats yra kūrėjas, savęs ir savo aplinkos architektas. Tą dauguma žinome, kai kurie mūsų net moka tą daryti, bet yra ir tokių, kurie niekaip neranda savęs, kaltina dėl to kitus, o kartais net Kūrėją. Žinoma, yra ir tokių, kurie trukdo pirmiesiems kurti gėrį dėl savęs ir kitų.
Bene ryškiausias šios savaitės įvykis – žemdirbių su traktoriais protestas sostinėje prieš Vyriausybę dėl jos priimtų sprendimų. Sunku paprieštarauti žemdirbių reikalavimams, bet reikia įsiklausyti ir į kitos pusės, kad ir ryškiai mažesnės, tiesas, jog Lietuvos žemės ūkis ryškiai nesuderintas su gamtos ir jos išteklių išsaugojimu.
Va, čia ir yra pagrindinė priežastis: kaip patenkinti žemdirbių reikalavimus ir kartu nenukrypti nuo vadinamo „žaliojo“ ūkininkavimo kurso? Gal todėl šalia protesto matome ir tuos, kurie kalba apie galimą paukščių išnykimą, pievų eroziją, oro taršą ir kitką. Pasirodo, su Dievo paliktu molio gabalėliu nėra taip paprasta tvarkytis, optimaliai jį panaudoti.
Norėdami tapti laimingesni, turėtume rūpintis ir Valstybės saugumu, jos išlikimu. Iškyla klausimų ir dėl šalies gynybos. Niekas nesiginčija dėl to, kad gyvename labai neramiu laikotarpiu. Visi sutariam, kad reikėtų tam pavojui ruoštis, didinti gynybai skirtą dalį.
Bet tada prasideda: vieni siūlo didinti mokesčius, kiti skolintis iš šalies ar šalies viduje, arba „susimesti“. Yra ir tokių, kurie siūlo susitvarkyti. Visgi tvarkomės daugiau kaip trisdešimt metų, bet nepavyksta. Sutarimas reikalingas greitas, bet juk... rinkimai. Tai ir vaipomės vienas prieš kitą, užmiršdami, nuo ko pradėjom.
Pasirodo, Dievui lengviau buvo sukurti žmogų, nei šiam iš likusio molio kažką lipdyti...