Naujausios
Gabrielius Landsbergis lenktynes pradėjo drąsiai, net nepranešęs, kad mėgins šią distanciją įveikti. Matyt, tikėjosi, jog niekas nenustebs, išvydęs jį pirmą finiše. Visgi kuo toliau, tuo distancija darėsi sunkesnė. Iš pradžių net koalicijos partneriai, lyg žiūrovai, ėmė šūkalioti, ragindami sustoti ir pasitikrinti, ar bėgikas turės palaikymą Seime.
Gabrieliui tai nebuvo svarbu, jis tikėjo, jog svarbūs laiškai iš Briuselio tikrai atsvers Seimo narių nenorą jį palaikyti. Distancijos antroje pusėje prasidėjo kliūčių ruožas: nežinia kas išmetė informaciją apie vilą Graikijoje. Aš pats žinau, kad apie šią vilą prieš kokį mėnesį viešai kalbėjo Austėja ir sugebėjo viską paprastai paaiškinti.
Jei Agnė Širinskienė tos radijo laidos būtų klausiusi, taip pat viską būtų supratusi. Bet ji nesiklausė, todėl distancijoje vis statė naujas kliūtis. Tada Gabrieliui į pagalbą stojo sunkioji artilerija – senelis ir tėvelis. Senelis ramiai viską paaiškino, bet štai tėtis neatlaikė, keikė kolchozą Lietuvoje ir oponentus.
Staiga prieš pat finišą pasirodė cenzorius Gitanas Nausėda bei priminė, jog Gabrielius be reikalo stengėsi: jau starte buvo aišku, kad jo rezultatas nebus užskaitytas. Ne tik pasakė, bet ir pasiūlė pačiam sustoti. Sustojo ministras. Gal jau ne pirmą kartą. Sykį juk teko jo idėjos apie pirmalaikius rinkimus atsisakyti.
Nieko – supras, kad nebūtina visad galvą iškėlus vaikščioti. Senelis pamokys kantrybės, o tėtis – kūrybiško išsiliejimo... Neblogas vyras tas Gabrielius, viskas jam prieš akis.
Dabar į startą stoja Andrius Kubilius. Žmogus su patirtimi: visko matęs, dažniau peiktas ne girtas, mokantis tartis ir atsitraukti. Žodžiu – tikras politikas. Girdėjau, net vyriausias cenzorius yra patenkintas. Nebus lengva, bet turėtų Andrius finišą pasiekti.