Naujausios
Kažkokia „kokono“ situacija ir Ukrainoje. Viena pusė nenustodama transliuoja, kad tuoj prasidės kontrapuolimas, kad tuoj pavyks išvaduoti užgrobtas žemes, kad Krymas bus atkovotas net be mūšių. Tuo metu kita pusė, kaip kokie kurmiai, tai vienoje, tai kitoje vietoje pasprogdina, pražudydami nekaltus žmones, vaikus, moteris ir senius. Kartais man atrodo, kad kontraatakuoti niekas nesiruošia, o ir gintis ne labai kas ruošiasi: juk kareivių, mirštančių už kažką, vis dar netrūksta. Bet gal apsirinku.
Daug žmonių buvo pasiruošę pulti į kovą už būsimą derlių į sodus, į daržus, į sklypus, pasiruošę nugalėti pavasarines šalnas, lietaus trūkumą bei savo žiemišką tingumą. Priešininkai vienas kitam lygūs, nors kiekvienas jų kovoja kitiems jau žinomomis priemonėmis.
Jokia propaganda orų prognozių metu čia nepadeda. Žinoma, kad ir vėl nugalės žmonės: stiklainių su uogienėmis ir daržovėmis vėl bus pilni šaldytuvai visą ateinančią žiemą.
Šios savaitės vidury minėjome spaudos laisvės bei pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Dėl Konstitucijos atsiradimo Europoje galime didžiuotis, kad ji galiojo ir Lietuvoje, nors tada Lietuva ir buvo jungtinė valstybė su kita kaimyne. Džiugu, jog ir šiandienos mūsų valstybės Konstitucija veikia. Na, o tai tarsi garantuoja spaudos laisvę Lietuvoje.
Jei laisvė – įvairenybė požiūrių ir formų atžvilgiu, tai tos laisvės pas mus – per akis. Bet ar laisvė kartais nėra ir tam tikras atsakingumas bei pareiga prieš visuomenę? Jei taip, tai pas mus egzistuojančios laisvės pilis šiek tiek siūbuojanti.
Na, o savaitė baigsis Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Be to atgavimo negalėtume kalbėti ir apie spaudos laisves, ir net apie Konstituciją. Na, o šalia tų dalykų nepamirškime ir savo Motinas pasveikinti.
Tada gal ir prabusime.