Naujausios
Tad lieka pakalbėti tik kažką filosofiško. Neseniai perskaičiau vieno filosofiškai nusiteikusio piliečio mintis, kurios prisiliečia ne tik prie rinkimų temos, bet ir prie daugumos gyvenimo sričių, kuriose ir aš, ir skaitytojai tikrai „turškiamės“. Tad skelbiu.
„Seniau pasaulį valdė protingieji ir jie vertė kvailius mokytis, kad tik jie taptų protingesniais. Kvailiams buvo sunku. Dabar pasaulį valdo kvailiai ir tai – teisinga, nes kvailių žymiai daugiau. Dabar ir protingi stengiasi kalbėti taip, kad kvailiams būtų suprantama. Ir jei kvailys ko nors nesupranta, tai jau yra protingojo problema. Seniau visados kentėjo kvailiai, o dabar kenčia protingi. Kančių, kaip ir protingųjų, sumažėjo – pasaulis tapo geresniu. Harmonija...“
Ką čia bepridėsi: taikliai pastebėta. Svarbu tik atskirti, kurie, girdi, esame protingi, o kurie – ne. Tai nėra paprastas procesas, juk visi norime būti protingais, o kvailys ir būdamas tokiu to nesupranta. Tad neišvengiamai protingųjų daugėja ir viskas, pagal minėtą filosofą, prasideda iš naujo... (Net apsidžiaugiau šia savo mintim – pavyko papildyti filosofą. Tik kažin, ar tai proto požymis?) Todėl labai pergyvenu, ar tik po rinkimų nesužydės visuotinė harmonija...
Iki harmonijos aplink mus dar labai toli. Ekonomistai sako, jog viskas pinga, nors pirkėjai to nemato. Ekonomistai sako, kad jei kas ir brangsta, tai tik todėl, kad mes gauname vis didesnius atlyginimus. Bet juk atlyginimus mums fiksavo sausį, o dabar jau kovas. Prekės ir paslaugos brangsta gi nuolat. Ir suprask, kas čia protingesnis.
Viltį suteikia tik centrinis pieno pigimas. Jei jis atpigtų tiek, kad galėtume maudytis pieno voniose, tai būtų kaip tose pasakose. Visos moterys taptų lyg iš pieno plaukusios, o vyrai – kieti kaip „Džiugo“ sūrio gabalas.