Naujausios
Ši, kaip ir dera žiniasklaidai, smulkiai atpasakojo, kas vyko. Bene svarbiausia diskusija – apie pakelės namus Plungėje. Tiksliai sužinojau, ką kalbėjo departamento atstovai, ką sakė valdžia, vietinė opozicija ir gyventojai. Tai patvirtino spėjimus. Pastarųjų kalba buvo vienpusiška: ne, ne ir dar kartą ne. Nebuvo girdėti diskusijose tik vieninteliu klausimu: kur dėti nuteistuosius? Negi dar kokius porą metelių pasėdėję griežto įkalinimo įstaigoje jie taps tokiais, kokius jau galėtume drąsiai priimti bet kurioje Lietuvos vietoje? Galvoju, kad ne. Bet kokiu klausimu bediskutuotume, visi mėgstame atsistoti į savo mylimiausią stručio poziciją: nematyti, negirdėti, negalvoti. Svarbu, kad tik ne mūsų troba degtų...
Ir šitaip – ne tik šiuo klausimu. Dėl homoseksualių asmenų labai panašiai: tegul būna, tegul gyvena, kad tik nerengtų eitynių, ypač tų – spalvingų, kad tik nebūtų girdėti, jog tokių asmenų esama. Panašiai apie bėdas artimoje aplinkoje. Koks nors galimai nepakaltinamas žmogelis kažką sumušė ar net nužudė, tuoj klausiama: kur buvo policija, ką veikė vaikų teisės? Bet užtenka vaikų teisėms kur nors įsikišti arba, neduok Dieve, paimti iš nesaugios aplinkos vaikus, tuoj girdime pasakymus: kodėl neleidžia tėvams auklėti, tikriausia parduos užsienio pirkliams, nėra jokios demokratijos.
„Basos mamos“ ir Co nepripažįsta, kad mokykla gali vaikus supažindinti su subtiliais intymiais dalykais, nes tai, girdi, tik mamos ir tėvo reikalas, bet nieko nedaro, jog mamos ir tėčiai iš tiesų užsiimtų lytiniu švietimu. Kalbant apie žydus, girdime: ko jiems trūksta, ko jie nerimsta? Tai kas, kad jie yra išrinktoji tauta, bet mes esame Marijos vaikai ir tik mes žinome, kaip gyventi.
Jei teismai nuteisia buvusius ar esamus parlamentarus, skubame konstatuoti – yra teisybė, jei sodina celofanus – tai jau kerštas, klano susidorojimas. Viskas panašiai kaip ano amžiaus Vokietijoje. Ar tik nesugalvos Rusija gelbėti Europą nuo fašizmo?
Gal geriau išmokime kvėpuoti.