Naujausios
Pasaulis atšventė dar vienas pergalės prieš fašistinę Vokietiją metines. Puiku – kažkada buvo nugalėtas rudasis maras ir tuo reikia džiaugtis. Bėda tik, kad tas džiaugsmas labai jau įvairiai, o kartais ypatingai keistai, net nesuvokiamai reiškiasi. Žiūriu, ir plungiškiai nelieka nuošaly.
Skirtinga to įvykio minėjimo diena jau suponuoja ir skirtiną požiūrį. Europa ir pasaulis tai mini gegužės aštuntąją, o Rusija – gegužės devintąją, taip lyg ir pabrėždama savo svarbą šioje pergalėje.
Tegul mini, kada nori, o prisimena kad ir per Naujųjų metų sutikimą. Man tai priimtina. Kai paprastas žmogus švenčia kokią nors savo ar artimųjų šventę, nesistengia demonstruoti, koks jis galingas ir kaip jo visi turėtų bijoti. Atvirkščiai – būna kuklesnis, gal net labiau nei kasdienybėje. Į tokias šventes susirenka daug svečių ir visi būna džiugūs bei atsipalaidavę.
Karinis paradas gegužės devintajai paminėti – visiškai kitokia priemonė su visiškai kitokiu atspalviu. Bet tegul taip ir būna, tai jų reikalas ir jų pasirinkimas. Tada ir svečių būna nedaug, o ir atvykusieji nejaukiai jaučiasi. Bet tegul ir tai.
Man įdomiau, kaip šią dieną švenčia mano šalies žmonės, mūsų visų bendrapiliečiai. Taip, tarp jų yra tokių, kurių artimieji paguldė galvas karo mėsmalėje. Kai jie gerbiami – man priimtina. Nepriimtina tik tai, kai ta pagarba reiškiasi įžeidžiant tą šalį, kurios piliečiai jie yra, bei tos šalies žmones.
Ko gero neatsitiktinai tą dieną bei tą naktį vykę paminklų ir paprasčiausių miesto pavadinimo ženklų išniekinimai, vėliavų pakabinimai netinkamose vietose ir kita. Neatsitiktinės ir publikacijos apie pesticidais užnuodytus Ukrainos grūdus, neatsitiktinis ir skandalingas, tarptautinio dėmesio sulaukęs Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymas apie žydų tautą. Visi žinome tas eilutes, kurias šis žmogus cituoja, bet juk ne visados viską deklamuojame. Laidotuvėse kalbame viena, šventėje – kita, ir ne todėl, kad esame veidmainiai, o todėl, kad turime supratimą.
Bet minėtas Seimo narys ir toliau, siekdamas populiarumo, kalba bet ką. Kartais atrodo, kad jį apnikusi žodžių „tryda“. Ir sava nuomonė čia nė prie ko. Gaila, yra pritariančių jo mintims.