Naujausios
Šiemet taip atsitiko, kad sutapo du visus jaudinantys įvykiai: kalėdinių eglučių įžiebimas bei kandidatų į šalies Prezidento postą skelbimas arba pasiskelbimas.
Eglučių įžiebimas – visados žmonėms šventė. Žmonės pasiklauso muzikos, pasidžiaugia vaizdiniais, išgyvena tam tikrą bendrystės jausmą. Tas įžiebimas ir net eglutės parinkimas paklūsta mados dėsniams. Šiemet madingos gyvos eglės be ypatingų papuošimų. Taip pasipuošė tiek didieji miestai, tiek mažesni miesteliai ar net kaimai.
Džiugu, kad ir mes, plungiškiai, pataikome į mados atodūsius. Man nepatinka tik tai, kad tuoj pat užgimsta ir varžytuvės: kurio miesto eglė gražiausia. Jei nėra garantijos, kad laimėsime tokias varžytuves, tai skelbiamas palyginimas su praėjusių metų žaliaskare. Vienaip ar kitaip, tokios varžytuvės daug kam pakelia nuotaiką ir prisideda prie vienybės, o ne prie susiskaldymo.
Visiškai kitaip su kandidatais į Prezidento postą. Kiek žmonių – tiek nuomonių, o jos diametraliai priešingos. Dėl šios priešpriešos niekas nebeieško objektyvių kriterijų, labai reikalingų pasirenkant balsavimo metu. Aš asmeniškai joks ypatingas žinovas nesu, tačiau mėginu suvokti, kaip tas ar kitas žmogus galės spręsti Prezidentui Konstitucijos priskiriamas užduotis.
Štai negalėsiu, nors užmuškit, balsuoti už tokį kandidatą, kuris pasinėręs tik į vakcinacijos peripetijas. Nei užsienio politikos, nei žmonių teisių išmanymo, nei... Nebalsuosiu ir už tuos, kurie visiškai nekalba, ką patys daryti ruošiasi, o tik kitus kritikuoja. Viskas jiems neįtinka: partijos, Vyriausybė, Seimas. Sako – nebus su kuo dirbti. Tad su kuo dirbs?
Nežadu balsuoti ir už tą, kuris ne žmogiškos substancijos, o kažkoks plastmasinis. Nepatinka dar ir tie kandidatai, kurie negeba ramiai visuomenei paaiškinti vykstančių procesų, užuot bėrę informaciją kaip žirnius. Lieka aukšti ir gražūs, bet norisi, kad ir protingi, o ne pataikaujantys visiems būtų.
Lengviau rinktis iš eglių...