Karas, sąjunga ir beždžionės

Daug kartų girdė­jo­me įvai­riau­sių nau­jienų apie Pu­ti­no svei­katą. Pap­ras­tas žmo­ge­lis vien nuo šių kalbų jau būtų nu­miręs, bet šis, kaip koks bu­run­du­kas už žandų už­si­kišęs kitų skausmą ir ne­viltį, lyg žąsinė­lis vis to­liau žen­gia į pelkę bei trau­kia ten visą pa­saulį.

Azovs­ta­lio gynė­jai lyg ir pa­si­davė, o uk­rai­nie­čiams da­bar spėlio­nių, kas su jais bus, dau­giau nei ta­da, kai jie kovė­si po­že­miuo­se. Pa­si­ro­do, da­bar užim­to­se te­ri­to­ri­jo­se bei su pa­si­da­vu­siai­siais vyks­ta kaž­kas pa­na­šaus į kur­sus. De­na­ci­fi­ka­ci­ja va­di­na­si. La­bai pa­na­šu į mėgi­nimą vel­nią iš­va­ry­ti. Po kursų juos išk­lau­siu­sie­ji tu­ri per­skai­ty­ti sa­vo per­si­ver­timą pa­tvir­ti­nantį do­ku­mentą. Ko ge­ro ir pa­si­ra­šy­ti rei­kia. Ta­da esi de­na­ci­fi­kuo­tas. Kvai­lai klai­ki, žmo­nes že­mi­nan­ti si­tua­ci­ja. Gal­vo­ju, o kas, jei ir po to­kių kursų sa­vo pa­žiūrų žmonės neat­si­sa­kys?

Ma­tyt, ar­ti­miau­siu me­tu Sei­me bus im­tas svars­ty­ti Ci­vi­linės sąjun­gos įsta­ty­mas. Jis turėtų pa­lies­ti daug as­menų: ir tuos, ku­rie yra skir­tingų ly­čių, bet gy­ve­na ne san­tuo­ko­je, ir tuos, ku­rie yra tos pa­čios ly­ties, ta­čiau apie jų eko­no­mi­nes, mo­ra­li­nes ir ki­tas žmo­giš­kas pro­ble­mas be­veik joks įsta­ty­mas iki šiol ne­kalbė­jo. At­ro­do, ga­li­ma būtų džiaug­tis bend­ra­pi­lie­čių sėkme. Kur tau. Dau­gu­ma, ku­ri iš tik­ro yra dau­gu­ma, no­ri, kad tie žmonės gy­ventų tik taip, kaip no­ri dau­gu­ma. Aš to no­ro ir ne­sup­ran­tu, ir ne­ga­liu sau paaiš­kin­ti, todėl mėgi­nu su­ger­ti visą in­for­ma­ciją, sek­ti de­ba­tus te­le­vi­zi­jo­je ir Sei­mo salė­je. Ste­biuo­si tuo, kad ta pa­ti dau­gu­ma ir tų de­batų ne­no­ri, lyg nuo jų  ap­si­verstų mūsų visų gy­ve­ni­mai.

Gy­ve­ni­mas tik­rai imtų vers­tis, jei pra­dėtų plis­ti va­di­na­ma­sis be­ždžio­nių ma­ras. Va­karų ša­ly­se jo at­vejų daugė­ja. Vi­so­kie lo­bo­vai vėl pa­si­ju­to sa­vo sti­chi­jo­je: gir­di, li­ga plin­ta tarp pa­si­skie­pi­ju­sių nuo CO­VID-19. Kaip ten be­būtų, bet ga­li­me vėl su­lauk­ti ne­ma­lo­naus, vi­suo­menę skal­dan­čio lai­ko­tar­pio.