Naujausios
Šį kartą pakalbėkime apie visokias šventes, jubiliejus, minėjimus. Sunku būtų apžvelgti, kas vyksta visoje Lietuvoje, nors ir mūsų savivaldybės teritorijoje vykstančių visų renginių nei apvažiuosi, nei išvardinsi.
Viskas, kaip ir dera, prasidėjo nuo Plungės miesto šventės, kurios puikų skambesį tik lietus šiek tiek sumenkino. Na, o tada prasidėjo ... Mažosios kultūros sostinės reginiai, miestelių ir kaimų paminėjimo datų šventimas, bendruomenių sueigos, bendruomenių pabuvimai ir panašiai ir taip toliau. Šioje renginių gausoje buvo galima išgirsti ir vieną kitą originalesnę mintį ar idėją. Kai kurios jų jau tampa tradicinėmis: pasėdėjimai Alsėdžiuose, vestuvės Prūsaliuose ir dar daug kas kitose vietovėse.
Už kiekvieno renginio slypi žmonės. Labai gerai, kai prie jų organizavimo prisideda seniūnai, bet dar geriau, kai renginiuose, jų sumanymuose ir išpildymuose jaučiama bendruomenių pirmininkų bei bendruomenių tarybų narių, vietos kultūros įstaigų atstovų ranka. Tada ir žiūrovai nebedrįsta klausti: o ką veikia mūsų seniūnija, kultūros namai ar biblioteka.
Šventinis šurmulys jaučiamas ir centrinės valdžios koridoriuose. Savivaldybės merui, vicemerui, direktoriui, Seimo nariams, dar vienam kitam Tarybos nariui tenka garbinga ir nelengva užduotis visas šventes aplankyti, organizatorius ir dalyvius pasveikinti, padrąsinti. Gražu.
Tokios šventės – ir atlikėjų pasipinigavimo metas. Nepakanka, kad pašoktų ir padainuotų vietos saviveiklininkai. Būtinybė, o tuo pačiu ir šventės sėkmė – televizijos ekrane matytų atlikėjų dalyvavimas. Tad tūkstantėliai liejasi laisvai, kaip ir geri žodžiai vietinės spaudos puslapiuose, nuotraukos ir vaizdeliai vietinių influencerių paskyrose bei visų žmonių telefonuose. Visi laimingi. Kaip kad sakė vokiečių dramaturgas Bertoldas Brechtas, „Visi vaikosi laimę, o ji bėga šalia.“
O mano močiutė sakydavo: „Vaikeli, vaikeli, kas tas kiaules beganys?“