Naujausios
Visgi nėra tokios rungties, kuri tęstųsi ištisus keturis metus. Tai yra tarpinis laikas tarp dviejų Seimo rinkimų. Paskutinėje kadencijoje matėme ryškią priešpriešą tarp visų, kas tik vienaip ar kitaip dalyvavo varžybose. Pjautynės vyko Seime tarp pozicijos ir opozicijos, Seimas pjovė Vyriausybę, žmonės jungėsi į komandas ir šios, pagal taisykles arba visiškai jų nesilaikydamos, varžėsi vienos su kitomis. Atsirado ir individualistų, kurie galinėjosi net su Konstitucija. Ši liko nepajudinta, bet neaišku, ar laimėjusi?
Kai kurie iš šių „didvyrių“ ir toliau skinasi kelią į politinio olimpo viršūnes. Neseniai susirungta dėl Vyriausybės įgaliojimų naujo patvirtinimo. Visą tarprinkiminį laikotarpį ryškiausi varžytuvių lyderiai buvo Prezidentas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė. Finišo tiesiojoje Vyriausybė patvirtinta pakeičiant tik du ministrus, o stebėtojai palikti ginčytis, kuris politikas laimėjo?
Gal laimėtoju galima pripažinti Prezidentą, kuris patenkino savo vos ne asmenines ambicijas ką nors pakeisti? O gal laimėjo Premjerė, pademonstravusi, kad jai ramybė šalyje ir galimybė Vyriausybei tęsti darbą yra absoliuti vertybė? Joks fotofinišas to negali konstatuoti, tik tauta rinkimuose pasakys, kaip buvo.
Po šio finišo varžybos nesibaigia. Nori nenori, bet reikia paskirti žmogų į Europos komisarus. Negirdėjau, kad kas nors būtų pareiškęs norą, tačiau visi šneka, jog kažkas kažką stumia. Bet tai bėgimo su kliūtimis rungtis – gali bėgti greitai, ypač užsienio stadionuose, bet kliūtis reikia peršokti gimtojoje Lietuvoje. Čia jos aukštos ir klastingos, o ir mėginančių pakišti koją netrūksta.
Olimpines varžybas vainikuoja čempionų paskelbimas, šlovė tautoje, įvairių premijų skyrimas ir pavardės įrašymas į metraščius bei į žmonių atmintį. Tai kas taps čempionais mūsų politikoje?