Naujausios
Įvairių nuomonių bei pastebėjimų laukiau ir klausydamas metinio Prezidento pranešimo. Darbinės veiklos metu turėjau visokių vadovų, o ir pats šioks toks kurį laiką buvau. Žinau, kaip kolektyvuose buvo mėgstami tie vadovai, kurie nevengdavo kritikuoti kitus, bet nedidelę kritikos dozę išpildavo ir ant savo galvos. Tikriausiai su tuo niekas nesiginčys. Toks vadovas iš karto pasidarydavo mielesnis ir savesnis tarp savų.
Ar toks ir mūsų Prezidentas? Kritikavo – tai tiesa. Sutinku, kad reikėjo, bet paminėjus buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, tikrai negalėjo likti nepaminėti ir Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis bei dar keletas. Juk Prezidentas kalbėjo apie vienybės skatinimą. Ar Gitanas Nausėda mano, kad minėti veikėjai tą vienybę puoselėjo?
Kritika sau? Pagrindinė Prezidento veiklos kryptis – užsienio politika. Nebuvo ji prasta, bet senesnėse kalbose girdėjome, jog Gabrieliaus Landsbergio pozicija dėl Taivano yra klaidinga, tai ar čia ir ne Prezidento klaidelė? Kaip būtų gražu buvę iš šalies vadovo išgirsti: „Eidamas žiūrėti „Operos fantomo“ Londone šiek tiek buvau neatsargus“. Ar dėl to jis būtų praradęs rėmėjus? O ir pakalbėjęs apie tyrimo komisijos rezultatus būtų atleidęs įtampos ekseleratorių.
Tada tikrai pavadinčiau Prezidentą mėginančiu vienyti. Bet kur tau. Matyt, kai kuriems gebėjimas savikritiškai pažvelgti į save nėra nei įgimtas, nei gyvenime įgytas. Gaila, kad tokių žmonių dar daug valdžioje, o dar labiau pikta, kad prie valdžios iš visų pusių veržiasi tokie pat ar dar blogesni.
Štai dėl to mes visi turime būti budrūs ir neleisti tokių žmonių į valdžios koridorius. Būtų gerai, kad tam pavyzdžiu taptų jais jau vaikštantys.