Naujausios
Jau keletą savaičių visuomenę, kuri bent kažkuo domisi, lanko net keturios svarbios žinios. Pirmoji ta, kad ESO liko mums skolinga 160 mln. eurų. Baisus skaičius, o atiduoti žada tik per 15 metų. Mėginau „sugaudyti“, kiek čia praturtėsiu? Pasirodo, du trečdaliai šios sumos priklauso verslui, o tokiems kaip aš – tik trečdalis. Todėl suskaičiavus vidutinį įsiskolinimą vartotojui per metus gauname 7 eurus, o per 5 metus – 35 eurus. Vieniems mažiau, kitiems daugiau. Baisu, pagalvojau ir prisiminiau, kad milijonas kartais – mažas skaičius. Bet skola – negražu, ir ypač, kai nemokama paaiškinti, kaip ji susidarė.
Dėl netinkamo paaiškinimo arba noro išsiaiškinti atsirado ir problemos su pensijų kaupimo fondais. Žmonėms viskas buvo paaiškinta, bet šiandien jie nori atsiimti savo sukauptas lėšas, o juk ten sukaupti ne tik jų pinigai, bet ir darbdavių bei valstybės pridėtos lėšos. Ir ne mažesnioji dalis. Be to, pasižadėta iškentėti iki pensijos. Juk žinome, kad ir siela velniui pažadama. Na, o politikai, įskaitant Prezidentą, ragina: leiskim pasiimti, nieko neatsitiks, mus prisimins, vėl išrinks. Na, nebent tiek nedaug, kiek protingai siūlo plungiškis Seimo narys Jonas Varkalys.
Bene visiems pikčiausia dėl žadamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Nieks nieko nebeskaičiuoja – NE ir viskas. Va čia tikrai Vyriausybės ir politikų buvo pamiršta tiesiai pasakyti, jog mokestis reikalingas tam, kad valstybė galėtų mokėti didesnes išmokas mokytojams, policijai, medikams, dar daug kam. Tada žmonės bent suklustų, o gal ir susimestų, kaip tai darė nekartą: dronams, sistemoms Ukrainai, kaip padėjo ištiktiems nelaimės, kaip aukojo „Eurovizijai“, sergantiems vaikams ir dar daug kam. Tada gal ir santykis su valdžia pasikeistų?
O gal ir ne...