Naujausios
Partiniai rinkimai ir apklausos JAV rodo, jog Donaldas Trampas tvirtas ne tik respublikonų kandidatas būsimuose partijos rinkimuose, bet ir lenkia populiarumu demokratų kandidatą, dabartinį prezidentą Džo Baideną būsimuose prezidento rinkimuose. Vienaip ar kitaip, tos negailestingos varžytuvės veikia JAV vidaus ir užsienio politiką, kartu ir pagalbos Ukrainai teikimą.
Nuo pasirinkto kandidato labai priklausys pasaulio tvarkos kryptis. Niekaip neneigdamas tų dviejų vyrų patirties ir proto, drįstu suabejoti, ar viskas gerai sistemoje, kad per keturis metus politikos padangėje negimsta jaunesnių žvaigždžių. Tą patį galiu pasakyti ir apie Rusijos rinkimų lyderius. Matyt, kandidatų amžius tiesiog proporcingas jų vienaip ar kitaip suformuoto rinkiminio krepšelio turiniui. Visur šis turinys panašus.
Ne kažin kiek kitaip ir pas mus. Pretendentai nusikalba, nes populiarumo siekia bet kuria kaina: tai rinkiminis šūkis „lievas“, tai norima bažnyčios poziciją įtakoti, šventųjų vardus maišant, tai užsiima tyrimu, gerti su žmogumi kavą ar ne.
Kai kurie klysta netyčia, bet kai kurie tiesiog meluoja. Štai vienas buvęs vadas skelbia sąrašą Seimo narių, kurie, girdi, balsavo, kad Lietuvos kareivėliai vyktų kariauti į Ukrainą. Tuoj tas sąrašas, sudrėkęs nuo lietuvaičių ašarų ir degantis nuo prakeiksmų, plinta socialiniuose tinkluose. O tokio balsavimo nei buvo, nei kam reikės vykti kariauti. Geriau tie visi pretendentai programas skelbtų ir parašus rinktų. Dar daug kam jų trūksta.
Pasirodo, politikuoti mėgstame ne tik mes. Lenkijos ūkininkai blokuoja ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos pasienių punktus. Įtaria, kad pro mus ukrainietiški grūdai byra. Per savaitę nieko nepastebėjo, nebent tai, kad tie grūdai labiau panašūs į rusiškus, bet vis vien lauks ukrainietiškų. Tad tikrai matom, kad ne vien didžiųjų šalių kandidatai į prezidentus juokingi, bet ir eiliniai piliečiai.
Gal, sakau, visi įtemptai ruošiamės balandžio pirmajai?