Ne tik švęskime

Ma­riu­po­ly­je pa­ra­do ne­bu­vo, nes ru­sams žy­giuo­ti ne­bu­vo kur: ke­liai griuvė­siais nu­klo­ti, o Mask­vo­je ypa­tin­gai švęsti taip pat ne­pa­vy­ko. V. Pu­ti­nas at­rodė pa­vargęs, gal net šiek tiek pa­tinęs. Oras, gir­di, blo­gas lėktu­vams skris­ti, o lai­vai Rau­do­no­jo­je aikštė­je juk nie­ka­dos ne­plauk­da­vo. Juo la­biau kad da­bar jie vis gi­lyn ne­ria... Nie­kas ne­skelbė nei ka­ro, nei vi­suo­tinės mo­bi­li­za­ci­jos. Ka­ras juk vyks­ta ir ge­rai būtų, kad spėtų iki mo­bi­li­za­ci­jos baig­tis.

Lie­tu­vo­je Geor­gi­jaus juos­telę ma­žai kas bu­vo į at­lapą įsi­segęs, o gvaz­dikų prie kri­tu­siųjų įam­ži­ni­mo vie­tos jau iš va­ka­ro bu­vo pa­dėta. Ži­no­ma, tai ne­reiš­kia, kad ei­senų da­ly­viams pa­ti­ko mūsų vals­tybės spren­di­mai dėl tos juos­telės ir raidės Z afi­ša­vi­mo. Ir dai­nos „Ka­tiu­ša“ me­lo­di­ja bei žod­žiai tar­si įkaitęs oras vir­pe­siu į dangų ne­ki­lo. Gal tik tie, ku­rių ar­ti­mie­ji gal­vas guldė ko­vo­je prie­š vo­kišką fa­šizmą, su­pra­to, ko­kio­je dvip­ras­miš­ko­je si­tua­ci­jo­je šian­dien ši šventė...

Šią sa­vaitę mi­ni­me 50-ąsias Ro­mo Ka­lan­tos su­si­de­gi­ni­mo me­ti­nes. Bu­vau tuo me­tu stu­den­tas Vil­niu­je. Nie­kas daug neaiš­ki­no ir nein­for­ma­vo, pa­tiems bu­vo, kas rūpi. Ir er­zi­no tik tai, kad ne­lei­do vyk­ti į Kau­no spor­to halė­je vyks­tan­čias var­žy­bas, nors drau­gai bi­lie­tus bu­vo suor­ga­ni­zavę. Šian­dien tru­putį gėda, kad ma­žai ta­da tais da­ly­kais domė­jau­si. Pa­si­tei­sin­ti ga­liu ne­bent tuo, kad dau­gu­ma bu­vo­me to­je duobė­je. O bu­vo ir be­si­ropš­čian­čių iš jos.

Praė­ju­sią sa­vaitę šventė­me Sta­nis­lo­vi­nes ir vi­si skubė­jo­me pa­so­din­ti svogū­nus, o ši sa­vaitė skir­ta bulvėm so­din­ti. La­bai skubė­ti ne­de­ra, ta­čiau dels­ti taip pat ne­ga­li­ma, ki­taip švie­žių bul­vių šventės teks lauk­ti il­giau. Na, o be bul­vių lie­tu­viams la­bai sun­ku: nei šal­ti­barš­čių, nei ce­pe­linų. Joks par­duo­tu­vių tink­las čia ne­pa­gelbės. La­bai jau vis­kas pa­bran­go.

Tad šven­čių vi­so­kių bu­vo, yra ir bus. Svar­bu ne­pa­sik­lys­ti ir neuž­mirš­ti, kad ne tik švęsti tu­ri­me.