Naujausios
Man šis rinkimų agitacinis laikotarpis buvo blankus. Nė vienas debatų raundas nei TV ekranuose, nei radijo studijose nesujaudino. Sakyčiau, greičiau papiktino. Retas kuris kandidatas kalbėjo apie tai, ką darytų tapęs Lietuvos Prezidentu. Beveik visi kritikavo kitų valdžios šakų padarytas klaidas arba išradingai pašiepė prieš juos pasisakiusius oponentus.
Joks debatų vedančiųjų profesionalumas neprivertė kandidatų gyžti prie esmės. Kas man iš tų pasisakymų? Tas klaidas dauguma mūsų patys matome arba jaučiame savo gyvenime. Man rūpi taika, nepriklausomybė ir bent šiokie tokie gerovės valstybės daigai. Bet kur tau – niekas apie tai nenorėjo kalbėti, nes juk prisikalbėjus tektų ir įgyvendinti, o neįgyvendinus gresia politinė mirtis.
Kadangi reiškiu ne tiek kritiką, kiek nusistebėjimą, pamėginsiu tematiką pakreipti visiškai kita linkme. Gal žmonės nėra apie tai pagalvoję? Tada toks posūkis leistų man ateityje pasvarstyti apie tai plačiau. Tad žingsnis į žmogiškų santykių verpetus...
Kai turtuolis apsimeta vargšu ir vis tiek užkariauja merginos ar moters širdį, visi suprantam, kad tai tikra meilė, gimstanti ne dėl turtų ar padėties visuomenėje. Apie tokią meilę kuriami romanai, filmai, pasakos. Juos skaitome arba žiūrime, ne paslaptis – ašarojame, dalijamės įspūdžiais ir rekomenduojame kitiems.
Na, o jei vargšas apsimeta turtuoliu? Dažniausiai toks vargšas-turtuolis moterų bei visuomenės akyse mažų mažiausiai yra apgavikas. Bet ar negali būti ir tokio pobūdžio meilė? Kas sakė, kad negali? Ir kas tuo atveju romantikas, o kas – vartotojas? Yra apie ką pagalvoti...
Galų gale ir renkantis Prezidentą taip atsitinka.