
Naujausios
Teisybės dėlei turiu priminti, kad mėginama į šį olimpinį judėjimą „įsikišti“ kitais būdais: boikotuojant žaidynes. Štai vykstant 1980 metų vasaros olimpiadai Maskvoje, joje nedalyvavo daugybės Vakarų valstybių sportinės komandos. Dėl to ši olimpiada sportine prasme daug prarado, nors Lietuvos sportininkai joje ir laimėjo nemažai medalių. Tarybų Sąjunga neliko skolinga: 1984 metais Los Andželo vasaros olimpinėse varžybose JAV nedalyvavo socialistinių šalių atletai.
Šiandien prasideda žiemos olimpinės žaidynės Kinijos sostinėje Pekine. Turime pripažinti, kad šioms žaidynėms taip pat organizuotas boikotas. Tiesa, jis – politinis. Dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje į varžybų stebėjimą, į susitikimus su aukščiausiais Kinijos pareigūnais nevyks didelės dalies Vakarų šalių prezidentai, premjerai, kiti valdininkai. Tarp jų – ir Lietuvos Prezidentas.
Būta raginimų nevykti ten ir sportinėms delegacijoms ar atskiriems sportininkams. Net Lietuvoje buvo surengtas mitingas, kur toks raginimas buvo skelbiamas. Visur buvo ir tebėra ultra patriotų. Gerai, kad pakanka protingų galvų, suprantančių, ką reiškia sportininkui keturi ar daugiau metų pasiruošimo svarbiausiam gyvenimo įvykiui.
Lietuvos olimpinėje komandoje šįkart bus net 13 sportininkų. Gaila, kad Prezidentas išimties tvarka nesuteikė šokėjai ant ledo mūsų šalies pilietybės. Pora būtų turėjusi galimybę užimti vieną iš aukštesnių, jei ne aukščiausią, vietą komandos taškų taupyklėje. Kaip sakoma: nei pats ėda, nei kitam duoda. Argi čia ne politika?
Prezidento nuvykimas ten būtų proga mėginti pataisyti santykius su Kinija, nors tai gal ir ne pagal Gabrieliaus pristatytą veiksmų planą.
Vienaip ar kitaip, žaidynių metu nebus nustota politikuoti. Tebūnie. Svarbu, kad nebūtų eskaluojamas konfliktas prie Ukrainos, veiksmai mūsų pasienyje. Palaikykim sportininkus ir taiką.