Naujausios
Tad jau per žaidynių atidarymo transliaciją įsitaisiau ant sofos, pasiėmiau nealkoholinio alaus skardinę ir kažkokių tai lietuviškų traškučių. Dėmesį iš karto patraukė Sena ir laivai joje. Kiek čia plaukta, kiek dalyvauta, kiek žavėtasi. Paklausiau žmonos. Pasirodo – vieną kartą.
Labiausiai nervino ryte pasirodę žiūrovų komentarai. Girdi, TV komentatoriai blogai pateikė informaciją, kažkas Lady Gagos nepažino, nežinojo, kas olimpinę ugnį uždegs ir dar daug ko. Man tai nieko. Aš jos taip pat nepažinau, nes išsidažiusi buvo. Mane labiausiai kankino klausimas, ar nesprogs balionas nuo tos olimpinės ugnies. Užjaučiu komentatorius. Pamėginkite žaidynes komentuoti ne iš Paryžiaus, o iš studijos, ant stalo nei alaus, nei traškučių turint.
Kiti tautiečiai pyko, kad labai dažnai į transliaciją įsiterpdavo reklama. Kažkoks nerimtas piktinimasis. Televizija nusipirko teisę transliuoti, tai nori bent dalį pinigų atgauti. Nepatinka, važiuok į Paryžių ir ten dideliuose TV ekranuose upės pakrantėje galėsi viską matyti ir dar prancūziškai pramokti.
Man reklama patinka. Ten sužinau, kaip iešmais fechtuojasi Rokas Jokūbaitis su Jonu Valančiūnu ir pirmasis centrą paduria, todėl tas į Puerto Riką neatvažiuoja. Kam rodyti nesėkmingus Rūtos Meilutytės startus, kam nervinti žiūrovus, geriau tegul žiūri reklamą. Ir žiūrovams, ir televizijai gerai. Juo labiau kad ji tik dėl malonumo plaukė, o kiek būtume susinervinę, pamatę neutralios atletės ženklą prie mūsų olimpietės. Jau geriau irkluojant iš valties iškristi.
Mūsų sportininkams visados sunku, ypač rytais arba po vakarojimo atrankiniuose turnyruose. Ir man taip pat. Suprantama, visi žmonės esame.
Nereikia, tautiečiai, piktintis. Yra gerų žinių: imtynininkas iškviestas į Paryžių papildomai, medalių dar sulaukime, o mane žada kviesti komentuoti.