Naujausios
Visi mes mylime savo vaikus, stengiamės, kad jie užaugtų padoriais žmonėmis, kad būtų sveiki ir išsilavinę, kad susirastų gyvenime mėgstamus užsiėmimus, sukurtų gražias šeimas... Politikai taip pat to nori. Va, čia ir pirmasis „STOP“ ženklas. Piktinamasi, kai sužinoma, kokioje mokykloje jie moksi, kokią specialybę įgyja, o kai ateina laikas rinktis karjerą, vėl „STOP“ ženklas.
Gerai, jei kurio politiko vaikelis ar bičiulis pasiekia, kad būtų išrinktas rinkėjų, o jei bando dalyvauti konkurse į kokias nors pareigas, prasideda visokių paskalų rinkimas, kedenama šeima ar net visa giminė.
Visgi galime suvokti, jog ir politikų palikuonys gali būti ir gabūs, ir talentingi, ir skaidriai laimintys konkursus. Gal reikėtų pasirūpinti konkursų taisyklėmis, užuot kaltinus pretendentus? Man ši situacija labai panaši į viešųjų konkursų procesus. Vienaip ar kitaip, turime rasti išeitį. Kažkas pasakė, jog pretendentai aiškiai turėtų deklaruoti savo ryšius su politikais ar stambiaisiais verslo atstovais. Tik ar tada sumažėtų apkalbų, pajuokų ir purvo? Netikiu. Gal todėl beveik niekas ir nedeklaruoja...
Mokesčių pertvarkos projektui dar neatėjus iki Seimo girdime tiek komentarų, jog ima atrodyti, kad priimti tos reformos nepavyks. Viena ministerija ją paruošė, nederino su kitomis partijomis, o jau mėgina rinkti pasiūlymus iš visuomenės. Dalis tos visuomenės net nesupranta, jog tai dar nėra įstatymas. Kiti supranta, bet stengiasi paklodę timptelėti sau naudinga kryptimi. Dar kiti tiesiog keikia konservatorius, nes keikia beveik viską.
Galvoju, jog taip yra ir su kitais projektais. Vien kiek aplinkos ministras atšaukė jų. Gal visgi Seime turėtų būti paruošta įstatymų priėmimo tvarka, kuri būtų tinkamai ištransliuota visuomenei, kad ir politikai – pozicija ar opozicija – neturėtų zirzimo teisės, o ir visuomenė bei žiniasklaida žinotų, kuriuo metu kišti savo trigrašį...