Prisnigo

Karas Ukrainoje vyksta toliau. Nors sąlygos atšiaurios, bet veiksmai dar atšiauresni. Abiejų šalių prezidentai buvo išvykę: Ukrainos – aplankė savo karius Slavjanske, apie penkiasdešimt kilometrų nuo fronto linijos, o Rusijos pasivažinėjo vokišku mersedesu Krymo tiltu, girdi, esančiu Rusijos teritorijoje. Kieno išvyka buvo labiau efektyvi propagandos prasme, palieku spręsti skaitytojui.

Lyg sniego lavina Seimą užgriuvusi Mykolo Majausko problema palengvėle, atrodo, išsikvepia. Po balsavimo Seime Biudžeto komiteto pirmininkas pareiškė atsistatydinantis, taip dar kartą pakišdamas smirdantį pirštą saviems ir svetimiems, bet jį mėginusiems apginti. Tik kažin, ar savi yra savi. Ir ar nebus sniego gniūžtės efekto, parlamentarui sugalvojus be niekieno paramos kandidatuoti į Vilniaus merus? Pamatysim...

Kažkaip aprimo aistros dėl energijos ir maisto produktų kainų. Gal žmonės šiek tiek pavargo, o gal situacija ne tokia ir bloga? Kai kam tikrai didelių bėdų nėra. Tai rodo didžiulės eilės prekybos centruose, pilni krepšiai ne tik maisto produktų, bet ir kitų prekių, kalėdinių dovanų. Va, tik tam kiškučiui beuodegiui – pensininkui, didžiašeimiui, neįgaliajam – sunku šokinėti per kainų pusnis. Vis taikosi, kur akcija, kur mažiau „sniego“ pripustyta.

Visi visur pasidžiaugė įvairiausių eglučių įžiebimu. Kilusios pūgos dėl jų grožio nurimo. Gal žmonės suprato, kad jų požiūris į centrinę ar vietinę valdžią visiškai neturi nieko bendro su požiūriu į šventę ir į pačią kalėdinę eglutę. Juk kažkas yra sakęs, jog grožis išgelbės pasaulį. Na, o grožį visi skirtingai suprantam.

Tiesa, ilgas laukimas taip pat vargina. Tad galiausiai laukimas išsilies džiaugsmu. Ir gerai, kad tik ne pykčiu.