Naujausios
Pirmiausia turime nebijoti apie šalį, jos žmones ir jų darbus pasakyti gerus žodžius. Tėvynės labui. Juos turime sakyti jaunimui, vieni kitiems, žmonėms, atvykusiems į svečius. Juk kai mus aplanko svečiai, rodome, kas geriausia, kuo didžiuojamės patys ir ko svečio tėvynėje galbūt trūksta.
Natūralu, kad kartais dėl to pasitaiko ir tragikomiškų nutikimų. Antai pas vienus jaunus žmones apsilankė svečiai iš vienos rytų šalies. Šeima nutarė pasigirti tuo, kuo manė esant pasigirti būtina. Štai eismas pas mus nėra blogai sutvarkytas, gal tik kelių būklė nekokia. Bet lyg tyčia žengus žingsnį iš oro uosto pirmoje pėsčiųjų perėjoje svečiai kartu su šeimininkais vos nepateko po automobilio ratais. Pasitaiko.
Svečiai žavėjosi mūsų gamta ir žmonių mandagumu, bet tik iki to momento, kai viename Plungės sporto klube netikėtai buvo nusavintas jų suolelis. Nieko ir čia nepadarysi, nebent patarsi sporto klubui suoliukų daugiau įsigyti.
Gerokai labiau nuotaika subjuro, kai restorane sąskaita keliomis dešimtimis eurų, nežinia – tyčia ar ne, buvo padidinama. Bet ir tai netrukus buvo išspręsta – padavėjas atsiprašė padaręs „klaidą“... Tik ar svečiai tų nemalonių akimirkų neužfiksavo? Ar šeimininkams nepritrūko užsispyrimo ir toliau rodyti mūsų šalies privalumus? Nežinau. Nuosėdų tikriausiai abiems pusėms liko.
Sakykime, visa tai – menkniekiai. Neramina mane kas kita: daug žmonių tokiose situacijose patyli, niekam nieko nesako, nes nenori „išsišokti“, o jei ir pabamba, tai tik anonimiškai. Štai ir pagrindinė priežastis, dėl kurios ir klesti tokios „bėdos“. Dėl jų nejaukiai jaučiamės ir mes patys, ir mūsų svečiai.
Iš kur tas mūsų nuolankumas? Žinoma, galima pasakyti, jog tokį mentalitetą suformavo „anie laikai“, bet tai nebūtų visiška tiesa. Tai, kad žmonės ir valstybinės institucijos vangiai girdi mūsų problemas, taip pat veda prie tokių nemalonių situacijų.
Tad būkim patriotais, nors tai ir nėra paprasta.