Naujausios
Labai sunku ką nors vertinti, neturint pakankamai žinių. Visgi kai kuriuos apibendrinimus gali padaryti bet kas. Manieji liejasi tokie...
Matau, kad Premjerė Ingrida Šimonytė dirba ribiniu režimu, nes vadovauti Vyriausybei ir tuo pačiu kandidatuoti Prezidento rinkimuose nėra lengva. Todėl natūralu, kad gal ne visos pasekmės yra apgalvojamos. Užtenka kam nors pašnibždėti, kad dar daug per kadenciją būtų galima nuveikti, jei tik ministras atsistatydintų, ir maža kibirkštis sukelia sprogimą: ministrui siūloma atsistatydinti dėl lėtų apsukų vykdant reformą. Lyg ir viskas gražu.
Ministras per visą kadenciją išties „buksavo“. Tai vienoje vietoje vieniems pritarė, tai kitiems antrino. Buvo kaltinamas net slaptos informacijos nutekinimu: per daug žinių perdavė savo žmonelei. Dar keisčiau man pasirodė, kad susitikime su Prezidentu prasitarė, kad jautė spaudimą iš politikų dėl viešųjų pirkimų laimėtojų parinkimo. Va čia nustebo ir Prezidentas, ir opozicija, ir saviškiai. Keista, kodėl iki atsistatydinimo ministras apie tai nekalbėjo? Turėjo šaukti visu balsu: saviškiai muša. Gal todėl, kad angliškai nekalba, o ir lietuviškai ne kažin kaip komunikuoja. Labiau mėgsta viską į knygas suguldyti.
Pasakojimai apie galimą korupciją iš karto buvo perimti oponentų: Prezidentas nežada to palikti nuošaly, o opozicijos politikai to ir telaukė: į I. Šimonytės kviečiamus susitikimus nebeina, teisėtvarkos komentarų laukia. Vienu žodžiu – šauta sau į koją.
Negi neatsiras drąsuolių, likus devyniems mėnesiams iki kadencijos pabaigos siekiančių ministro posto? Kur tau. Laurynas Kasčiūnas nuo pat kadencijos pradžios to laukė ir sulaukė. Kaip nepasinaudoti?! Juk ne visai žalias jis šioje srityje, o ir šį tą nuveikti dar galima.
Tuščia vieta nebūna.