Naujausios
„Wagner“ kariai, vadovaujami savo vado Jevgenijaus Prigožino, iš dislokacijos vietų Ukrainoje per Rostovą prie Dono, Voronežą ir Lipecką patraukė į Rusijos Federacijos sostinę Maskvą, jos širdies Kremliaus link. Ne šiaip kariai su visa ginkluote tai padarė: skelbta, kad „Wagner“ turi tikslą pakeisti Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu bei ginkluotų pajėgų štabo viršininką Valerijų Gerasimovą. Kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią privačią kariuomenę ir jos vadus pavadino išdavikais, tai buvo papildomai maištininkų pareikšta, jog ir prezidentas artimiausiu metu bus pakeistas.
Kaip ir dera įdomiame dramos kūrinyje, reikia pateikti netikėtą atomazgą. Taip ir buvo padaryta – likus kokiems niekingiems 200 kilometrų iki sostinės, o iki to numušus keletą Rusijos armijos lėktuvų, vadas sustojo ir pasakė, jog nenori, kad rusai žūtų, todėl atsisako savo ketinimų, apsisuka ir grįžta į dislokacijos vietas. Visiškai nesvarbu, kad tas pats vadas siuntė į frontą be galimybės sugrįžti kelis tūkstančius tų pačių rusų kareivių. Ekskursija pasibaigė.
Vidutinėse pjesėse dažniausiai būna vienas pagrindinis veikėjas, gerose – daugiau. Šį kartą jų trys: vienas už kitą juokingesni, bet vienodai tragiško veido. Pirmiausia, tai drąsuolis maištininkas J. Prigožinas, Kremliaus virėju vadinamas. Pademonstravo tas vyras, koks drąsus galėtų būti. Antrasis – Rusijos prezidentas V. Putinas, mėginęs pademonstruoti, kaip myli tėvynę ir nekenčia išdavikų. Jo tekste tik trūko žodžių, kuriais apkaltintų Vakarus. Na, o pats juokingiausias buvo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris, girdi, ir įkalbėjo pirmuosius du „liūdnojo vaizdo riterius“ susitaikyti, ko jie labiausiai ir laukė.
Po šios premjeros šie trys herojai taip pavargo, kad eteryje daugiau kaip parą nepasirodė.
Galvoju, kad labiausiai nepasisekė Baltarusijos prezidentui, kuris savo šalyje sulaukė nemalonaus svečio, iš šios šalies teritorijos galinčio vėl pradėti pulti kaimynus. Arba pradėti kalbėti apie naujos tvarkos įvedimą Baltarusijoje.
Sunku numatyti ateities tragikomedijos posūkius, bet laukti liko nedaug. Premjera įvyks.