Triukšmas dėl niekų

Be­ne svar­biau­sias pra­ėju­sios sa­vaitės įvy­kis bu­vo par­la­men­ti­nių par­tijų su­si­ta­ri­mas dėl ša­lies gy­ny­bos. Tai šiuo ne­ra­miu lai­ku vie­nas ak­tua­liau­sių klau­simų. Gra­žu, kad be­veik vi­sos par­la­men­te esan­čios par­ti­jos pa­si­rašė šį su­si­ta­rimą. Ne­pa­si­rašė tik Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­ga, nors jos pir­mi­nin­kas teigė, jog su­si­ta­ri­mo teks­tui pri­ta­ria. Man tai pa­na­šu į mu­zi­kos at­likėjų pro­testą ir at­si­sa­kymą da­ly­vau­ti Nai­sių fes­ti­va­lio ren­gi­niuo­se. Ir prie­žas­tis pa­na­ši. Ta­da R. Kar­baus­kis py­ko, kad po­li­ti­ka mai­šo­ma su me­nu, o su­klu­po dėl to pa­ties: dėl sie­kio ne­svars­ty­ti kas­die­nių pro­blemų bu­vo paau­ko­tas toks svar­bus su­si­ta­ri­mas. Pa­sau­lis ne­griu­vo. Ti­kiu, kad pa­si­ra­šys, o prie­žastį at­si­ra­du­siems po­ky­čiams tik­rai su­gal­vos...

Ki­tas svar­bus įvy­kis – Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK)  išaiš­ki­ni­mas dėl tran­zi­to į Ka­li­ning­ra­do sritį. Po­li­ti­niai opo­nen­tai triukš­mau­ja, nors re­tas ku­ris nėra pa­si­klydęs sa­vo tei­gi­niuo­se. Tau­tie­čiai taip pat. Aš pa­ts svars­tau taip: jei žmonės, o to­kių lyg ir bu­vo dau­gu­ma, manė, kad Lie­tu­va per drąsiai kim­ba san­kci­jo­mis į Ru­si­jos at­la­pus, tai da­bar ga­li nu­si­ra­min­ti – jų pa­gei­da­vi­mai tar­si ir iš­pil­dy­ti. Ka­dan­gi ki­ta grupė pi­lie­čių bu­vo pa­čių griež­čiau­sių san­kcijų Ru­si­jai ša­li­nin­kai, tai da­bar turėtų pyk­ti ne­bent ant išaiš­kin­tojų – EK. Bet šuns bal­sas į dangų daž­niau­siai nei­na, nes EK taip nu­spręsti turė­jo teisę. Todėl man keis­čiau­sia, kad ša­ly­je pa­skli­do vi­sa su­si­kau­pu­si ener­gi­ja, net nea­py­kan­ta, o tai ge­ro neat­neš. Kaip sa­ko­ma: kas kal­tas, kas ne­kal­tas, bet tą beuo­degį tu­rim pa­tvar­ky­ti...

Ži­no­ma, kiek­vie­nas po­li­ti­kas ma­no esant tei­sin­ga kažką pa­sa­ky­ti. Net bu­vu­si pre­zi­dentė D. Gry­baus­kaitė pra­lei­do pro­gą pa­tylė­ti. 

S. Skver­ne­lis taip pat šo­kinė­ja iš vie­no grio­vio kraš­to į kitą, bet tai pa­si­tei­si­na: jo rei­tin­gai ky­la ir ne po tru­putį. Ne­daug ką pa­sakė ir G. Nausė­da. No­rint kažką pa­sa­ky­ti, rei­kia kažką su­pras­ti. Už­ten­ka tų, ku­rie kal­ba bet ką.

O dis­ko me­ti­me lie­tu­viams – si­dab­ras ir bron­za.