Naujausios
Šį kartą noriu aptarti keturis įvykius, kurie man pasirodė svabūs. Pirmasis buvo tas, kad šiemet sutapo šv. Velykų šventės antroji diena ir melo bei juokų diena – Balandžio 1-oji. Visi stengėmės būti prasmingi, bet slapčia norėjome kažką apgauti ir iš to kartu skaniai pasijuokti.
Savotiška bomba buvo specialiosios komisijos Seimo posėdyje perskaityta išvada, kurioje pasakyta, kad VSD vadai pažeidė įstatymus, nes sekė niekuo nekaltintus žmones ir žinias apie juos perdavė tada buvusiam kandidatui, o dabar Prezidentui Gitanui Nausėdai. Dar didesnį sujudimą sukėlė komisijos išvada, jog Prezidentas, atsisakęs atsakyti į komisijos pateiktus klausimus, galimai pažeidė Konstituciją bei duotą priesaiką. Nežinau, ar taip išties buvo ir ar reikia prieš VSD vadą ir Prezidentą imtis kokių nors teisinių veiksmų, bet nuo šiol man G. Nausėda – ne tik aukštas ir gražus, bet dar ir pasipūtęs bailys.
Kita velykinių pokalbių tema, be abejo, buvo apie Europos prokuratūros paieškas kaltų, kai kažkas iš Darbo partijos pradangino pusę milijono Europos Parlamento lėšų. Tegul žmonės ieško, o lietuviams yra aiškiau nei aišku, kas viskam toje partijoje galėtų vadovauti. Jam politika – verslas, o partija – įmonės padalinys. Stebuklingas vanduo nuo kovido stebuklingo praturtėjimo neatnešė, nors protus daug kam praskiedė, o mirusios sielos visados buvo brangios. Nepaisant to, kiek žmonių galvas guldė už Viktorą ir patys gulėsi?! Bet juk niekas to uždrausti negali, ypač – jei tos galvos sunkios...
Na, o Aurelijaus Verygos sprendimas nebekandidatuoti Prezidento rinkimuose nebuvo netikėtas. Labiau netikėta buvo tai, kad koronaviruso tramdytojas nutarė paremti tramdytojus garsiai smerkusį kandidatą.
Bet čia Lietuva, čia svarbu ne tas, kas svarbu...