Naujausios
Pirmiausia reikia padėkoti organizatoriams, kad festivalis garsina mūsų miestą visoje šalyje ir už jos ribų. Daugybė svečių į jo koncertus atvyksta iš aplinkinių miestų ir net iš sostinės, o išvyksta ne nusivylę, pakylėti. Kaip kitaip, jei tūkstantinė auditorija sustoja ir klausosi Oginskio polonezo. Atrodo, jog muzika nukelia į anuos laikus. Nepakartojama.
Tokiuose renginiuose menkos nesėkmės daug ką pagadina. Prieš atidarymą žmonės rinkosi prie rūmų, vaikščiojo, bendravo. Prasideda sveikinimo kalbų penkiolikminutis, besibaigiantis patrankų šūviais. Žmonės ne tiek klausosi, kiek žiūri į salės duris, planuoja savo judesius joms atsidarius.
Ir prasideda: netrukus paaiškėja, kad salė jau pilna, o keletas eilių, skirtų garbiems asmenims, taip pat jau užimta. Kviestieji nuleidę galvas skuba į balkonus, bet ten braunasi ir kiti, virš galvų tarsi vėliavas besinešantys kėdes iš salės. Net polonezo garsai nebesugeba visų nuraminti.
Tai nėra kritika, tai – pastebėjimai. Ką daryti? Organizacinis komitetas, Plungiškių draugija sudaryti iš protingų žmonių. Jie gali ir privalo sugalvoti, kaip šią betvarkę suvaldyti. Gal padaryti koncertą mokamu? Kad nebūtų kaip toj naujoj „Skylės“ dainoj apie Salantus: „local drinks for free“ (liet. – vietiniai gėrimai už dyką)...
Mokslo metai šiemet prasidėjo skirtingu metu: dalis šventė rugsėjo pirmąją, o dauguma – antrąją. Kažkas sugalvojo „bausmę“ už vėlavimą – apie trisdešimt mokyklų gavo pranešimus, kad jose padėti sprogmenys. Jei taip daro išdykėliai ir tinginiai, pareigūnai turėtų tam užkirsti kelią. Jei tai kažkokių jėgų iš šalies darbeliai, dėmesį turėtų atkreipti ir tos politinės partijos Lietuvoje, kurios teigia, kad niekas mums jokio pavojaus nekelia, todėl draugaukime su visais, ypač su Rusija. Tarnybos taip pat neturėtų likti nuošalyje.
Na, o Andriaus Kubiliaus paskyrimas į Europos Komisijos komisarus taip pat – šventė, nes užbaigė užsitęsusias politines varžybas.