Naujausios
Svajonė – gauti etatą už minimumą
Valpainiuose (Kelmės r.) gyvenanti Kęstutė Butkienė dirba tik trečdaliu etato. Kasdien važinėja į darbą ir sugaišta daugiau kaip pusę dienos. Tačiau džiaugiasi turėdama bent tokį darbą, nes išeina iš namų ir uždirba kelis šimtus litų. Turėti visą etatą su minimaliu darbo užmokesčiu – moters svajonė. Apie tai svajoja daugelis dirbti norinčių kaimo žmonių, nes dirba ketvirčiu, trečdaliu ar puse etato.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Išgyventi padeda optimizmas
Kęstutė dirba Pakražančio pašto viršininke. Turi trečdalį etato. Kasdien privalo dirbti po pustrečios valandos – nuo dešimtos iki pusės pirmos.
Į darbą važinėja autobusu. Iš Valpainių į Pakražantį autobusas važiuoja devintą valandą. Po darbo į namus parvyksta tik apie trečią popiet, nes autobusas į Valpainius yra tik antrą valandą. Tačiau Kęstutė tik džiaugiasi, kad niekur nereikia skubėti, kartais iki darbo pabaigos nė nespėja atleisti visų pašto klientų.
Kelionės į darbą pašto viršininkei kas mėnesį atsieina 120 litų. Uždirba apie 400. Tačiau keturių vaikų mama džiaugiasi, turėdama bent tokį darbą. Darbas – ne tik pajamos, bet ir išsigelbėjimas nuo rutinos ir sąstingio.
„Gyventi įdomiau, – šypsosi moteris. – Išeinu iš namų, bendrauju su žmonėmis. Jei neturėčiau darbo, gyvenčiau užsidariusi. Žinoma, turėti visą etatą ir gauti bent minimalų atlyginimą būtų svajonė. Apie tai svajoja daugelis kaimo žmonių. Tačiau darbo kaime nėra. Reikia tenkintis tuo, ką turi.“
Buities aritmetika
Iš profesijos Kęstutė Butkienė – darželio auklėtoja. Tačiau kai uždarė darželius tapo paštininke. Dirbo Stulgiuose, paskui Stulgiuose ir Pakražantyje. Dabar beliko tik Pakražantis, nes mažesnes vietoves aptarnauja kilnojamasis paštas.
Moteris viena išaugino keturis vaikus. Vyras išvyko į užsienį ir paliko šeimą. Šiuo metu du vaikai jau suaugę. Už nepilnamečius gauna po 170 litų iš Vaikų išlaikymo fondo. Kiek trūksta iki tos sumos, kad kiekvienam šeimos nariui tektų po 350 litų, kompensuojama socialine pašalpa. Iš tų pajamų šeima dar taupo įmokoms už namą. Būstą nusipirko išsimokėtinai. Prieš daugelį metų Plungės rajone sudegė Butkų namai. Šeima persikėlė į Stulgius, pas vyro tėvus.
Likusi viena Kęstutė nuomojosi būstą Stulgiuose, laikė gyvulių, spaudė litą prie lito. Susitaupė didesnę sumą, kurią sumokėjo už namą Valpainiuose. Tačiau turėtos sumos neužteko. Liko skolos.
Jeigu nedirbtų, Kęstutė gautų daugiau socialinės pašalpos. Šeimos pajamos būtų tos pačios. Tačiau bedarbe niekuomet nebuvusi moteris kabinasi kad ir už šiaudo. Rodo darbštumo pavyzdį vaikams.
Todėl ir jie nepraleidžia progos užsidirbti. Vienas sūnus vasarą buvo išvažiavęs į Švediją. Kitas eina pas ūkininką sodinti medelių.
„Laikau kiaulių, vištų, užsiauginu daržovių. Žemės turime tik 25 arus pasodybiniame sklype. Bulvėms plotelį išsinuomoju. Skursti kaime tikrai netenka, – gyvenimu nesiskundžia Kęstutė. – Drabužių atiduoda giminaičiai. Daug jų gyvena užsienyje.“
Mamai šiek tiek padeda ir „Maximoje“ dirbantis sūnus Aurimas. Aktyvus visuomeniškas vaikinas neskuba sau pirkti automobilio. Į darbą važinėja autobusu. Bet padeda šeimai.
Jo brolis taip pat prisideda prie šeimos biudžeto gerai mokydamasis ir gaudamas stipendiją.
Autorės nuotr.
OPTIMIZMAS: Per gaisrą namų netekusi, vėliau vyro palikta su keturiais vaikais Kęstutė Butkienė neprarado optimizmo. Visuomet besišypsanti, geros nuotaikos moteris suteikia tvirtybės ir aplinkiniams.