Absurdo drama kviečia žaisti gyvenimą

Absurdo drama kviečia žaisti gyvenimą

Absurdo drama kviečia žaisti gyvenimą

Valstybinis Šiaulių dramos teatras gruodžio 7 dieną18 valandą kviečia į premjerą: pirmą kartą profesionalioje scenoje žiūrovams bus parodyta Samuelio Beketo vienos dalies absurdo drama „Žaidimo pabaiga“ (pagal pjesę „Baigmė"). Ją režisavo jaunosios kartos režisierius Paulius Ignatavičius.

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

Kai nebėra prasmės, lieka žaidimas

Žiniasklaidai pristatydamas premjerą P. Ignatavičius teigė šią S. Beketo pjesę pasirinkęs ne šiaip sau – ji parašyta pokario metais ir kalba apie po katastrofos išnykusią žmoniją, pjesėje veikia tik keturi gyvi likę asmenys. „Mes dabar taip pat gyvename karo nuotaikomis. Gyvename tam tikrame absurde, kai žmonija nėra pasimokiusi iš savo klaidų: Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Mes vis tiek einame link karo“, – sakė režisierius.

S. Beketo personažai gyvena uždarame pasaulėlyje, kai už lango siaučia mirtis, ten nieko nėra.

Kita pjesės tema, susijusi su dabartiniu laiku – susireikšminimo. „Pažiūrėkite, kokia susireikšminusi yra Rusija. Mano, kad ji – pasaulio bamba“, – pastebėjo P. Ignatavičius.

Jis teigė išsikėlęs užduotį suteikti šiek tiek šviesos šiai absurdiškai situacijai, kai pasmerktas žmogus ieško, kaip ištverti ir žaidžia gyvenimą. Svarbiausias tampa artimasis, kuris taip pat eina šiuo beprasmišku keliu. „Gal žmonės nesureikšmindami gyvenimo prasmės, o tik žaisdami gyvenimą, išmoktų džiaugtis ir pamirštų karus ir kitas nesąmones?“ – svarstė režisierius.

P. Ignatavičiui taip pat artima tėvo ir sūnaus santykių tema, kuri ypač ryški pjesėje. Sūnus Klovas (aktorius Dalius Jančiauskas) yra priverstas nuolat rūpintis visiškai neįgaliu ir kaprizingu tėvu Hamu (aktorius Sigitas Jakubauskas). Keliami aktualūs klausimai: kas yra artimo meilė? Kur meilės ribos? Kokiomis aplinkybėmis meilė artimui virsta neapykanta?

Pagrindinė tema – humanizmas

Aktorius Sigitas Jakubauskas, kuriantis tėvo Hamo personažą, spaudos konferencijoje pripažino, kad vaidinti absurdo spektaklyje jam buvo tam tikras iššūkis, reikalaujantis naujos aktorinės technikos.

Aktorius neabejojo, kad pagrindinė spektaklio tema – humanizmas. „Per juodą humorą pjesės autorius siekia humanistinių idėjų, nori sukrėsti žmones, kad jie pažiūrėtų į save iš šono“, – atskleidė S. Jakubauskas.

Aktorius Dalius Jančiauskas pripažino, kad jo kuriamas sūnaus Klovo personažas sudėtingas psichologiškai. „Sūnus priklausomas nuo tėvo ir jo sukurto pasaulio. Klovui kyla abejonių, ar tas pasaulis yra teisingas, tikras. Vyksta vidinė kova: sūnus nori išeiti, bet kartu bijo išorinio pasaulio – nežino, kas ten jo laukia. Kaip ir už laisvę kovojanti žmonija, kuri gavusi laisvę nebežino ką su ja daryti“, – paralelę išvedė aktorius.

Rašė, kaip norėjo

Samuelis Beketas – žymiausias absurdo teatro atstovas, airių kilmės dramaturgas, rašęs anglų ir prancūzų kalbomis. Itin griežtas auklėjimas vaikystėje, polinkis į vienatvę, depresiją ir alkoholį, karas – visa tai suformavo užsispyrusią asmenybę, nepripažįstančią jokių kompromisų. Jis gyveno ir rašė taip, kaip norėjo jis pats, o ne kaip būtų norėję kiti. Ne viena autoriaus pjesė pripažinta absurdo dramaturgijos šedevru. 1969 metais S. Beketui skirta Nobelio literatūros premija.

Pjesę „Baigmė“ žymusis XX amžiaus airių kilmės dramaturgas Samuelis Beketas rašė 1954–1956 metais. Tik pasirodžiusi prancūzų kalba 1957 metais ji buvo pastatyta Londone. Pats Beketas stebėjo visas repeticijas. Angliška versija publikuota 1958 metais. Pjesė tris kartus statyta Vokietijoje ir Anglijoje. Lietuviai režisieriai ją bandė „perkąsti“ ne kartą, – 1979 metais Jonas Jurašas ją statė mokomajame studentų teatre JAV, o 1992 metais Kęstutis Žilinskas režisavo privačiame teatre Klaipėdoje, ir už Hemo vaidmenį laimėjo „Kristoforą“ kaip geriausias aktorius. Tačiau valstybinėje scenoje „Žaidimo pabaiga“ iki šiol nebuvo pastatyta nė karto.

Jono TAMULIO nuotr.

GYVENTOJAI: Pjesėje Hamo tėvai (aktoriai Juozas Bindokas ir Vilija Paleckaitė) kaip nereikalingos atgyvenos yra sukišti į konteinerį, kur gyvena megzdami abipusį dialogą – jie negali vienas be kito. Šalia sėdintis jų sūnus Hamas (aktorius Sigitas Jakubauskas) yra aklas ir fizine, ir dvasine prasme.

SŪNUS: Nors sūnui Klovui (aktorius Dalius Jančiauskas) kyla abejonių, ar tėvo sukurtas pasaulis yra tikras ir teisingas, jis išeiti nesiryžta.

KLAUSIMAI: Spektaklio režisierius Paulius Ignatavičius kelia klausimus, kaip net sunkiausiomis aplinkybėmis išlikti žmogumi ir nepasiduoti į susvetimėjimą vedančiai rutinai.