Naujausios
Miestelio ir jo pavadinimo atsiradimas
Alsėdiškiams gerai žinomas padavimas apie miestelio vardo kilmę: kartą į Alsėdžius atsitiktinai užklydęs keliauninkas. Norėdamas sužinoti, kur atsidūrė, paklausė pakelėj sėdinčio senuko: „Kuokė če vėita?“. Prastai girdinčiam senukui pasigirdę, kad teiraujamasi, ką jis čia veikiąs. Į tai senolis žemaitiškai atsakęs: „Al siedu“ – „Taigi sėdžiu“. Nuo to laiko miesteliui prigijęs Alsiediu (Alsėdžių) vardas.
Pirmą kartą žinomuose rašytiniuose šaltiniuose – kryžiuočių kronikose – Alsėdžiai paminėti 1253 metais.
1421 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Alsėdžių žemes kartu su Alsėdžių ežeru priskyrė Medininkų (Varnių) vyskupui. Nuo to laiko iki pat XIX a. vidurio Alsėdžiai buvo Žemaičių vyskupų centrinė valda, beveik 400 metų čia buvo Žemaičių vyskupijos pagrindinė rezidencija.
1475–1476 m. vyskupo Baltramiejaus Svirenkavičiaus pavedimu Alsėdžiuose, kalno papėdėje, buvo pastatyta pirmoji bažnyčia ir įkurta katalikų parapija. Šioje nedidelėje bažnytėlėje esą kabėjęs švč. Mergelės Marijos paveikslas (kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad tai buvo ne paveikslas, o statula), tikinčiųjų laikytas stebuklingu.
Vyskupas Motiejus II XV a.čia pastatė dvarą, prie kurio ir formavosi Alsėdžių miestelis. Šalia Sruojos buvo pastatytas malūnas, atsirado žuvininkystės tvenkinių.
Vyskupo Stepono Giedraičio lėšomis miestelio centre, ant kalno, vadinto Aukkalniu, 1793 m. pastatyta nauja trijų navų, su kupolu medinė Alsėdžių bažnyčia. Daug kartų remontuota ir atnaujinta, ši paprastų išorės formų bažnyčia čia stovi iki šiol. O miestelio kapinės garsios tuo, kad čia palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Be to, jo garbei pavadinta miestelio gimnazija. Alsėdžių vardas siejamas ir su šio valsčiau Šonių kaime gimusiu kitu signataru Jonu Smilgevičium.
Švietėjiškų idėjų lopšys
XVI a. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis Alsėdžiuose įsteigė ir savo lėšomis išlaikė mokyklą, kurioje buvo ruošiami kandidatai į kunigų seminariją. 1765 m. prie Alsėdžių bažnyčios pradėjo veikti parapinė mokykla, o 1810 m. įsteigta pirmoji pradžios mokykla.
XIX a. pradžioje Alsėdžiai buvo vienas svarbiausių lietuvių tautinio judėjimo centrų. Čia gyvenęs vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1812 m., išgirdęs apie per Lietuvą žygiuojančią Napoleono armiją, ragino žmones dėkoti Dievui, mat prancūzai išvaduos Lietuvą iš carinės priespaudos. Bet jo lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. 1831 m. prasidėjus sukilimui, Vyskupas išleido atsišaukimą kunigams, ragindamas juos prisidėti prie sukilėlių ir būnant tarp jų eiti kapelionų pareigas, ginti bažnyčios ir tėvynės laisvę.
Kito, 1863 metų, sukilimo prieš caro valdžią metu Alsėdžius užėmė sukilėliai. Jie sunaikino rastus rusų valdžios dokumentus, caro portretus. Sukilėlių būrio vadas bažnyčios šventoriuje paskelbė naujosios valdžios manifestą, paragino žmones nevykdyti rusų valdininkų nurodymų. Antrą kartą miestelyje sukilėliai pasirodė tų pačių metų vasaros pabaigoje, tačiau, atvykus didesnėms rusų pajėgoms, greitai atsitraukė.
Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu Alsėdžių neaplenkdavo knygnešiai. Aktyviai knygnešių judėjime dalyvavo zakristijonas, 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis Kazys Kazlauskas.
XX a. pradžioje miestelį ištiko didelė neganda – sudegė Alsėdžių dvaras, kuriame reziduodavo žemaičių vyskupai. Tarpukario metais toje vietoje pastatyta Alsėdžių vidurinė mokykla.
Lietuvos nepriklausomybės metais Alsėdžiai buvo valsčiaus centras. Čia veikė sveikatos punktas, vaistinė, pradžios mokykla, Telšių miškų urėdija, paštas, pieninė, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, lentpjūvė. 1930 m. kilus gaisrui, buvo sunaikinta didelė dalis tuo metu buvusio medinio miestelio, bet išliko bažnyčia, kurią žmonės, šlapiais audeklais dengdami, išgelbėjo nuo liepsnų.
Šių dienų Alsėdžiai
Jau daug metų Alsėdžiuose, vadinamojoje Žvėrinyčioje (vyskupų dvaro teritorijoje veikusiame Žvėrinčiuje, kur buvo auginami įvairūs egzotiniai ir vietos gyvūnai), vyksta įspūdingos miestelio vasaros šventės. Ne kartą organizuota sėdėjimo akcija, susijusi su miestelio pavadinimo reikšme „al siedu“. Į ją suvažiuoja ir buvę alsėdiškiai, miestelio gyventojų draugai, giminės, ir visi susėdę pakelėje bei susiėmę rankomis sudaro ilgą grandinę. Skaičiuojama, kiek žmonių susėdo, ir taip siekiama pagerinti rekordą.
Daugiau apie šį miestelį, jo praeitį ir dabartį galima sužinoti apsilankius seniūnijos pastate veikiančiame Alsėdžių pažinimo centre, kuriame istorinės žinios pateikiamos naudojant interaktyvias priemones. Tuos, kurie domisi krašto praeitimi, tikrai nustebins ir sužavės kiekvienas centro kampelis.