Apie Čiurlionio kelią ir artėjančią svarbią sukaktį

Oksanos ŠUKIENĖS nuotrauka
M. K. Čiurlioniui skirtas paminklas Plungės parke „Sakmė. Karaliai“
2025-aisiais Lietuva minės kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Siekiant deramai pasiruošti šiai sukakčiai, Plungės rajono savivaldybės, per kurią vingiuoja M. K. Čiurlionio kelias, laukia nemažai darbų.
Apie M. K. Čiurlionio kelią bei artėjančią šios iškilios asmenybės gimimo sukaktį ir pasiruošimą jai kalbėta per neseniai vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį.

Čiurlionio kelio maršrute – Plungė bei Rietavas

Kaip sakė Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių vyr. specialistė Ingrida Uznevičiūtė, per Plungės rajoną eina vienintelis – minėtasis M. K. Čiurlionio – kultūros kelias, kurį kurti imta siekiant įamžinti garsaus menininko atminimą.

Šis kultūros kelias formuojamas ir įgyvendinamas nuo 2019 m., jį sudaro M. K. Čiurlionio asmenybės memorialinių objektų, jo atminimą įprasminančių ženklų bei gyvenimą ir kūrybą menančių vietovių visuma. Anot I. Uznevičiūtės, šis kelias aktualizuoja dailininko gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius septyniose savivaldybėse, tarp kurių – Plungės ir Rietavo. Maršrutą sudaro apie 500 kilometrų.

Vienas svarbiausių renginių – Kuliuose

Šiame maršrute – ne viena mūsų krašto vieta, kuri daugiau ar mažiau susijusi su šiuo genijumi. Tai – Plungės Mykolo Oginskio dvaro sodyba, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, senoji klebonija, Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia, Kulių miestelis, Gandingos ir Varkalių piliakalniai bei kitos.

M. K. Čiurlionio kelią kūrė Lietuvos muziejų asociacija, padedama partnerių, tarp kurių – Žemaičių dailės muziejus Plungėje, bei rėmėjų. Čiurlionio kelio partneriai ir jame dalyvaujančios įstaigos bei organizacijos inicijuoja ir vykdo tiek bendruosius nacionalinius projektus, tiek lokalines kultūrines iniciatyvas, taip pat rengia įvairius Čiurlionio kelio renginius. Vienas jų – Sofijos festivalis Kuliuose, kuris įvardijamas vienu svarbiausių.

Prie renginių organizavimo prisideda ir Žemaičių dailės muziejus, šiemet jau kvietęs visuomenę sudalyvauti ekskursijoje „M. K. Čiurlionio takais Plungės mieste“, taip pat į M. Oginskio rūmų pokylių salėje surengtą filmą, skirtą M. K. Čiurlionio keliui pristatyti, ir kitus renginius.

Muziejus taip pat yra parengęs ir turistų grupėms siūlo pažintinį maršrutą „M. K. Čiurlionis Plungėje“. Maršruto pradžia – prie M. K. Čiurlioniui skirto paminklo „Sakmė. Karaliai“, esančio Plungės dvaro rūmų parko teritorijoje.

Laukia svarbi sukaktis

Kalbėdama apie M. K. Čiurlionį, I. Uznevičiūtė priminė apie artėjančią svarbią sukaktį – 150-ąsias kompozitoriaus gimimo metines, kurias Lietuva minės 2025-aisiais. Ta proga, kaip sakė specialistė, Vyriausybė rengia specialią paminėjimo programą, į kurią bus įtraukti ir renginiai, numatyti Plungėje.

Pasak I. Uznevičiūtės, artėjančio jubiliejaus proga Žemaičių dailės muziejus yra nusimatęs krūvą darbų: baigti restauruoti M. Oginskio rūmų žirgyno pirmą aukštą, sutvarkyti M. K. Čiurlioniui skirto paminklo „Sakmė. Karaliai“ aplinką ir buvusios dvaro muzikos (orkestro) mokyklos vietą. Taip pat ketinama pastatyti pažintinio maršruto „M. K. Čiurlionis Plungėje“ informacinius ženklus bei išleisti jo bukletą-žemėlapį.

Plačiau apie artėjantį jubiliejų ir pasiruošimą jam per posėdį kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Jo teigimu, Plungė labai rimtai turės prisidėti prie 150-ųjų Čiurlionio gimimo metinių minėjimo programos. Dėl to esą pirmiausia būtina sudaryti specialią darbo grupę, kuri rūpintųsi visais su jubiliejaus minėjimu susijusiais klausimais.

Direktorius minėjo ir tai, jog būtina numatyti, kas priims lankytojus, norinčius aplankyti ne tik Plungėje esančias vietas, susijusias su M. K. Čiurlioniu, bet ir kitose vietovėse, pavyzdžiui, Šateikiuose ar Kuliuose.

Anot A. Bakanausko, muziejus gali vesti pažintines ekskursijas turistų grupėms, bet pasirūpinti pavieniais turistais įstaiga nėra pajėgi, dėl to reikia pagalvoti, kokie žmonės tai galėtų padaryti minėtose vietose. Sustyguoti šiuos visus darbus esą galėtų jo jau minėta darbo grupė, į kurią turėtų būti įtraukti seniūnijų, kuriose įsikūrę lankyti objektai ir vietos, atstovai.

Tuomet pasigirdo siūlymų visus šiuos reikalus spręsti priskirti naujai Turizmo tarybai, kurios sudėtis tvirtinta kitu Švietimo, kultūros ir sporto komiteto darbotvarkės klausimu. Prieštaravusių tam nebuvo. Vėliau pritarta ir Turizmo tarybos sudėčiai. Jei tam pritars ir kiti Savivaldybės tarybos nariai, Turizmo taryboje dirbs Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai Jolanta Skurdauskienė ir Audrius Misiūnas, Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas, Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė I. Uznevičiūtė, Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis, Platelių seniūnas Robertas Šimkus, Žemaičių Kalvarijos seniūnė Dovilė Brasaitė, Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos pirmininkė Jurgita Krištupienė bei narys Darius Preibys.