Naujausios
Temą padiktavo asmeninės patirtys
„Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose. Tavo visi darbai nuostabūs. Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų paūksmėje paslėpk mane nuo nedorėlių, norinčių mane suplėšyti“, – tokiais žodžiais iš Šventojo Rašto B. Stanienė pati pristato savo kūrinį – koliažą, vaizduojantį kūdikį motinos įsčiose ir jį savo giesmėmis laiminančius angelus.
Iš Rietavo savivaldybės, Girdvainių kaimo, kilusi menininkė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje, tačiau į vyro tėviškę Plungės rajone, Raišaičių kaime, ketinanti keltis jauna moteris sakė šį koliažą kūrusi remdamasi savo asmeninėm patirtim ir išgyvenimais.
„Nuo mažų dienų daug mąsčiau gimties tema, daug asmeninių įvykių tas mintis paskatino. Buvau neplanuotas vaikas ir visą vaikystę tą jaučiau. Džiaugiuosi, kad tėvai pasirinko gimdyti ir neklausė, ką aplinkiniai pataria, bet visą gyvenimą jaučiau tą dėmę, iki kol atradau tikėjimą. Ir dabar suvokiu, koks svarbus tas laikas įsčiose. Mažai kas apie tai kalba, bet juk jau tada galima sulaužyti žmogaus likimą arba pašventinti jį begaline meile ir laukimu“, – apie tai, kaip gimė kūrinio idėja, pasakojo B. Stanienė.
Mokytojo ir mokinės tendemas
Pasak autorės, gal šis piešinys kai kam bu nepatogus, ypač jautriai atlieps moterų patirtis, tačiau noras ir pagrindinė idėja yra ne šokiruoti, bet parodyti, kokie esam vertingi ir brangūs – jau nuo pat pradėjimo momento. Todėl darbas ir pavadintas „Aš esu Esantysis“.
Birutės darbą pristatęs Vieno kūrinio galerijos įkūrėjas Tomas Danilevičius akcentavo, kad menininkams nėra nepatogių temų, tik galbūt žiūrovams nepatogu matyti kai kuriuos kūrinius. Bet tai ir yra viena iš meno misijų – ne tik kelti susižavėjimą, bet ir kviesti diskusijai.
Įdomu tai, kad Birutė – jo buvusi mokinė, pasak T. Danilevičiaus, dar tebesimokydama Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos Dailės skyriuje stebinusi savo kūrybiniais ieškojimais ir drąsa imtis ne tokių populiarių žanrų. Štai ir baigiamasis merginos darbas buvo abstrakčiojo ekspresionizmo maniera tapytas autoportretas.
„Tai – kuriantis, augantis žmogus, kuris ateity tikriausiai dar labiau atsiskleis ir pamatysim dar daugiau jos kūrybos“, – savo buvusią mokinę pristatė T. Danilevičius.
Akademinės atostogos išlaisvino
Baigusi mokyklą mergina pasirinko studijuoti freską ir mozaiką Vilniaus dailės akademijoje, tačiau neslepia nusivylusi šiomis studijomis. Todėl dabar jau antri metai esanti akademinėse atostogose ir tvirtai žinanti, kad tęsti studijų į Vilnių nebegrįš.
Ne kas kita, kaip ši pertrauka nuo studijų netikėtai atvėrė naujus kūrybinius horizontus, laisvę kurti taip, kaip norisi pačiai, o ne kaip iš tavęs tikisi dėstytojai, akademinė bendruomenė.
„Neseniai teko lydėti Lietuvoje viešėjusią Švedijos menininkę Iloną Veterud, atsivežusią didelę savo darbų parodą. Pamačius jos darbus mano pirma reakcija buvo atmetimas, tarsi noras pasakyti, kad aš gražiau nupieščiau. Tačiau ta moteris turi ką pasakyti ir savo piešiniais kelia giluminius klausimus. Jos drąsa eksponuot savo kūrybą, kurią akademikai išjuoktų, man buvo tikras įkvėpimas. Žodis „mėgėjas“ tarp menininkų turi neigiamą atspalvį, rodantį, kad darai kažką, ko gerai nemoki, bet mėgsti. Bet aš sakyčiau, kad jau geriau būt mėgėju, nes tu bent mėgsti tą dalyką“, – įsitikinusi menininkė.
„Mes augame, mokomės ir ne visiems turim įtikti bei patikti, – jos mintį pratęsė T. Danilevičius, papasakojęs, kad yra tokių parodų, kuriose darbai eksponuojami nenurodant jų autorystės. – Eini, žiūri ir arba tas darbas tau kažką sako, arba nesako nieko. Panašus tikslas buvo ir kuriant Vieno kūrinio galeriją – kad eidami pro šalį žmonės tiesiog galėtų stabtelėti prie vitrinoje eksponuojamų darbų ir bandyti sukurti savo santykį su jais.“
Vieno kūrinio galerijos projektą, kurio metu Plungėje pristatomi menininkai ir jų kūryba, remia Lietuvos kultūros taryba ir Plungės rajono savivaldybė.