Naujausios
Atnaujintas ponų namas
Šateikių dvaro kompleksas jau pradėtas atnaujinti, kartu planuojamos ir naujos veiklos. Tai svarbu mažam miesteliui. Dvarelio atnaujinimas ir praeities pažinimas vyksta vienu metu. Kaip dažnai nutinka, vienas papildo kitą, ir kaskart iškyla vis naujų praeities smulkmenų. Neužmiršti ir prieš keturiolika metų pradingę oranžerijos liūtukai.
Istoriniuose šaltiniuose šis dvaras minimas nuo 1770 metų, o ponų namo cokolio akmenyje įrašyti 1804-ieji metai. Keičiantis amžiams namas patyrė pakilimo, prašmatnaus gyvenimo ir nuopuolio, aktyvaus niokojimo metus.
Pastatas 2019–2021 metais atnaujintas už Europos Sąjungos lėšas, planuojama čia įkurdinti senelių namus. Gerokai pasikeitė vidinis erdvių išdėstymas, patalpų paskirtis ir puošyba. Internete dar galima išvysti nuotraukų, kaip atrodė senosios koklinės glazūruotos krosnys. Kitoks dabar ir stogas – skardinis, ne pliauskinis ar šiaudinis, koks buvo ilgus metus.
2022 m. kultūrininkai, apsižvalgę po naujai atidarytus pastato rūsius, nusivylė – juose kaupiasi drėgmė, nuo lubų lašnoja vanduo, drėksta palikti daiktai. Šių dienų statybininkams būtina atrasti amžių išbandytus dvarų statybos ypatumus ir palikti vėdinimosi angas.
Kitų dvaro pastatų ir aplinkos tvarkymo darbai tik įsibėgėja. Artimiausiu metu planuojama pradėti remontuoti lauko riedulių tvoras ir pagrindinius vartus. Kitas žingsnis bus atnaujinti ir sutvarkyti sodininko namelį bei oranžeriją, vėliau – arklides ir Blendžiavos pakrantėje išlikusius 1931 m. statytus alaus gamyklos (pravaro) pastatus. Buvo atvykę galimi investuotojai, apsižvalgė, pagūžčiojo pečiais, pasvarstė, bet pabūgo: didelės išlaidos, o atsipirkimo ir panaudos galimybės miglotos.
Bandoma užpildyti žinių spragas
Šateikių dvarą valdžiusios gausios ir kilmingos Pliaterių giminės, taip pat ir kitų dvarelio savininkų nuosavybės aprašai patikrinti pagal naujausius istorijos šaltinius ir sugulė istorikų knygose. Dalis tyrimų apibendrinti 2021 m. išleistoje Jurgio Vanago knygoje „Pliateriai: asmenybės, veikla, paminklai“. Tačiau šis leidinys išryškino Šateikių dvaro pažinimo spragas.
Dar vis stingama žinių apie Šateikių savininkų valdų plėtrą, pastatus, jų atsiradimą ir kilmę, buvusias kultūrinės pastatų ir parko vertybes, ūkio technikos naujoves, stokojame žinių ir apie savininkų kasdienį gyvenimą. Knyga išleista mažu tiražu ir Šateikių bendruomenės dar nepasiekė. Naujausios Lietuvos tyrėjų žinios kol kas dar netapo dvaro tvarkytojų ir kultūros darbuotojų, Šateikių dvaro bičiulių bendro išprusimo dalimi. Ši vietovė ir jos praeitis dar laukia naujosios kartos kraštotyrininkų darbų, pribrendo laikas apibendrinti ir sovietmečiu sukauptą žinių bagažą.
Istorinės dvaro gėlyno akimirkos
Į minėtą knygą nepateko prieš kelis metus Adomo Miliausko įsigytos XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Pliaterių dvarų Švėkšnoje ir Šateikiuose nuotraukos. Vaizdai išskirtinai geros raiškos, daryti tikro žinovo, išmanančio kompozicijos dėsnius ir juodai baltos fotografijos meno kalbą. Kelių nuotraukų vaizdai jau ištirti, atvaizdai sutapatinti su šiandienos Šateikių dvaro vietomis. Juose užfiksuotas parkas klestėjimo metu. Jo pažiba – pietinėje ponų namo pusėje buvęs baliustrada atskirtas parteris, aplinkiniai takai, smarkiai genėtos kalninės guobos ar skroblai.
Neabejojama, kad šie atvaizdai talkins tvarkant ir atkuriant dvaro aplinką. Tačiau jau dabar būtina parengti turimų fotografijų parodą ir paskaitą su pažintine išvyka po parką. Galbūt tai paskatintų šateikiškius peržiūrėti tėvų ir senelių nuotraukų rinkinius ir dalį jų perduoti Šateikių bibliotekininkei Margaritai Gedvilienei arba Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui.
Iki mūsų dienų išlikusios parko botaninės įdomybės
Apie dvaro parko želdynus žinome iš 1958 m. bei 2019 m. atliktų medžių ir parko būklės patikrų. 1958 m. parkas buvo įtrauktas į Lietuvos gamtinių vertybių sąrašą, 2003 m. – į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Apibendrinus minėtų apžiūrų duomenis, išlikusias istorines nuotraukas ir dabartinę parko augmeniją, galima nustatyti pagrindinius dvaro erdvių plėtros laikotarpius, parko ir gėlyno kūrimo dėsningumus, pažinti jame buvusias augalines įdomybes.
2019 m. atlikta pakartotinė medžių ir kitų želdinių patikra, apibendrinti ankstesni duomenys. Juos papildys botanikas Klaipėdos universiteto profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas.
Kur dingo uodegas pabrukę liūtukai?
Šateikių dvaras, neišsiskirdamas iš kitų tvirtesnių dvarų, turėjo savo oranžeriją ir sodininko namą. Tai neorenesansinių ir neoklasicistinių architektūros bruožų pastatas, statytas apie 1875–1890 metus. Virš pagrindinio įėjimo įrengtas portikas, pusarkiniai langai su apvadais, katurbriaunės kolonos. Tai – retas atvejis tokio tipo statiniuose.
Pastatas atnaujintas apie 1981 m. Jo vakarinėje pusėje laiptus saugojo du puošnūs liūtukai. Ne barokiškai pašiaušę ar grėsmingai iššiepę nasrus, o santūrūs, baukščiai pabrukę uodegas. Žaismingi, niekam nekenksmingi žvėreliai prisėdę ant galinių kojų, priekinėmis parėmę ženkliai stambesnę priekinę kūno dalį. Tai retas liūto vaizdavimas.
Skulptūros stovėjo ant poaukščių (apie pusantro metro) keturbriaunių laiptų paaukštinimų. Šias smiltainio skulptūras gerai prisimena Šateikių kultūros namų lankytojai. Liūtukų kilmė ir autorius nežinomi. Skulptūros išliko per visus sovietmečio valymus ir ūkio suirutes, bemaž nepažeisti stovėjo iki mūsų dienų, o 2010 metais ėmė ir pradingo.
Kaip rašyta vietinėje spaudoje, prie ankstesniųjų Šateikių kultūros namų laiptų stovėjusių skulptūrų pasigesta tų metų rugpjūčio 17 dieną. Dingo kaip į vandenį, nieko neišsiaiškino nė policija.
Liūtukai iki šiol nerasti. Jau bus keturiolika metų, kai jų nėra, tačiau Lietuvos dvarų žinynuose ir vadovuose turistams tebeskelbiamos klaidinančios pasenusios žinios, neva Šateikių parke buvę kažkokie „mitologiniai gyvūnai“.
Dar yra vilties, kad „pailsėję“ kur duobėje ar užkampyje, liūtukai sugrįš į atnaujintus namus, į pirmykštę vietą prie atkurtos oranžerijos. Jei kas žino, kur nuklydo šios skulptūros, ar gali nurodyti jų esamą vietą, prašome pranešti Šateikių seniūnijai, bibliotekai ar Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui. Nepatogios smulkmenos bendram labui gali būti ir nutylėtos, svarbu tik atrasti meno kūrinius.
Egidijus BACEVIČIUS, Klaipėdos universiteto lektorius biologas
Liudvika KUZMINČIŪTĖ, Dangės bendruomenės asocijacijos pirmininkė