Naujausios
Nužygiuos 20 kilometrų
Žygi organizuojančio ekologijos klubo „Liepija“ pirmininkas Saulius Vaičekauskas „Žemaičiui“ sakė, jog dalį sumanytiems darbams reikalingo finansavimo skyrė Savivaldybė. Visgi yra būtinas didesnis indėlis, todėl ir buvo nuspręsta organizuoti žygį. Jo metu dalyviai užsuks į patį Gardų ozą bei aplankys kitas dėmesio vertas vietas.
„Eisime pėsčiomis nuo Žemaičių Kalvarijos. Užsuksime į poeto Vytauto Mačernio taką, stabtelėsime prie jo kapo, aplankysime Šarnelės piliakalnį bei galutinę stotelę – Gardų ozą. Žygio dalyvius pavaišinsime arbata ir grįšime atgal į Žemaičių Kalvariją“, – suplanuotą maršrutą papasakojo S. Vaičekauskas.
Pašnekovas akcentuoja, kad žygio organizatoriai, rengdami šią akciją, užsidirbti nesiekia. Visi renginio metu surinkti pinigai bus panaudoti Gardų ozo atnaujinimo darbams.
Paramos pėsčiųjų žygis „Atsisveikinimas su vasara Garduose“ vyks rugpjūčio 31 dieną. Startas – 10 val. Žemaičių Kalvarijoje, stovėjimo aikštelėje prie Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos. Dalyviai turi registruotis telefonais +370 65916903 arba +370 674 90518.
Suplanuota įveikti apie 20 kilometrų ilgio vidutinio sudėtingumo trasą. Ji drieksis žvyruotos dangos keliais, miško keliukais bei takais ir takeliais. Planuojama, jog žygis tęsis apie 4–5 valandas. Dalyvio mokestis suaugusiam asmeniui – 10 eurų.
Renginio organizatoriai pabrėžia, jog šiam žygiui būtina pasiruošti. Dėl ilgo atstumo labai svarbu įvertinti savo fizinę formą, taip pat pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne. Žygyje nerekomenduojama dalyvauti jaunesniems nei 16-os metų asmenims.
Nuveikta nemažai
S. Vaičekauskas pabrėžia, kad pastaruoju metu Gardų ozas sulaukia nemažai dėmesio. Klubo „Liepija“ pirmininkas džiaugiasi, jog situacija šioje vietovėje domisi tiek Žemaičių Kalvarijos seniūnija, tiek Plungės savivaldybė, tiek ir Žemaitijos nacionalinis parkas. Visų siekis vienas – kad ši vieta būtų kuo patrauklesnė lankytojams. O dėmesio jai tikrai reikia, 2014 metais Europos Sąjungos lėšomis įrengto Gardų ozo pažintinio tako būklė kasmet vis prastėja, būtina atnaujinti įrengtą medinę infrastruktūrą.
Sovietmečiu Gardų ozo teritorijoje veikė karjeras, vėliau ši vietovė tapo sąvartynu. Situacija ėmė keistis, kai šia vieta ėmė rūpintis ne tik seniūnija, bet ir Žemaitijos nacionalinis parkas. Keletą projektų pavyko įgyvendinti pasitelkus lėšas, skirtas saugomoms teritorijoms tvarkyti. Buvo atnaujinti pažintinio tako laiptai bei tiltelio turėklai.
Šiais metais atnaujinimo darbų ėmėsi klubas „Liepija“. Vandens telkiniuose išpjautos nendrės, ruošiamasi nuimti supuvusius medinius atitvarus, atnaujinti stendų bei pavėsinės stogelius.
S. Vaičekausko teigimu, Gardų ozą mėgsta lankyti tiek vietos gyventojai, tiek ir iš toliau atvykstantys turistai. Lankytojus ypatingai traukia širdies formos salelė, kurią galima pamatyti nuo Gardų ozo viršaus.
Išskirtinis kraštovaizdis
Vaikščiodami Gardų ozo taku, lankytojai gali gėrėtis per daugelį metų susiformavusiu išskirtiniu kraštovaizdžiu. Tokia reljefo forma yra geomorfologiškai ypatinga bei viena iš raiškiausių formų visoje Lietuvoje.
Ozas – tai ilga ir siaura kalva, kuri sudaryta daugiausia iš žvyro bei smėlio. Kalvagūbris susiformavo prieš 12–13 tūkstančių metų iš ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose buvusių nuogulų. Puslankio formos kalvagūbris nuo Varduvos ties Žemaičių Kalvarija tęsiasi 3,5 kilometro į šiaurės vakarus. Matuojant nuo papėdžių iki aukščiausių kalvagūbrio keterų, Gardų ozo aukštis vietomis siekia 10–15 metrų.