Buvusią muzikantinę prisimenant

Se­no­sios nuo­trau­kos liu­di­ja, kad šio­je vie­to­je stovė­jo du pa­sta­tai, skir­ti or­kest­ro mo­kyk­lai, ku­rią My­ko­las Ogins­kis įkūrė 1873 me­tais. Vie­nas, de­vy­nių kam­ba­rių, bu­vo va­di­na­mas mu­zi­kan­ti­ne. Did­žiau­sia­me šio pa­sta­to kam­ba­ry­je galė­jo vyk­ti or­kest­ro re­pe­ti­ci­jos.

Or­kest­ro mo­kyk­lai va­do­va­vo buvęs Rie­ta­vo mu­zi­kos mo­kyk­los auklė­ti­nis, Var­šu­vos mu­zi­kos ins­ti­tu­to ab­sol­ven­tas Pran­ciš­kus Do­vy­da­vi­čius. Pa­mo­kos vyk­da­vo nuo 8 iki 12 va­lan­dos ir nuo 14 iki 17 va­lan­dos. Ruo­šian­tis kon­cer­tams, at­si­ras­da­vo ir pa­pil­domų už­siė­mimų. Kas sa­vaitę būda­vo pa­ski­ria­mi 4 budė­to­jai, ku­rie pri­žiūrė­da­vo tvarką bend­ra­bu­ty­je, kas šeš­ta­dienį mu­zi­kan­tus ves­da­vo į pirtį.

Budė­tojų ži­nio­je būda­vo ir ži­ba­lo ba­ke­lis. Jie va­ka­rui pri­pil­da­vo į lem­pas ži­ba­lo, iš­va­ly­da­vo stik­lus, nu­kar­py­da­vo dag­tis. Prie lovų ne­bu­vo spin­te­lių. Jas at­sto­va­vo mu­zi­kantų iš namų at­si­vež­tos me­dinės dėžutės. Į jas mu­zi­kan­tai su­si­dėda­vo ra­šy­mo reik­me­nis, gai­das. Va­do­vas P. Do­vy­da­vi­čius daž­nai tik­rin­da­vo, ar vis­kas tvar­kin­gai už­ra­šo­ma, lai­ko­ma. Ku­ni­gaikš­tis, grįžęs iš žie­mos ke­lio­nių, kar­tais net su sve­čiu, pa­tik­rin­da­vo, kaip gy­ve­na mu­zi­kan­tai.

Pa­si­bai­gus pa­mo­koms, mu­zi­kan­tai mokė­si sa­va­ran­kiš­kai. Žiemą jiems gro­ti mu­zi­kan­tinė­je bu­vo ankš­ta, o pa­va­sarį jie pa­sklis­da­vo po par­ką, pri­si­glaus­da­vo pa­vėsinė­se, ant suo­le­lių. Kiek­vie­nas at­ski­rai galė­jo glu­din­ti su­dėtin­ges­nius me­lo­di­jos vin­gius. Tad mu­zi­kos būda­vo pil­nas par­kas. Į to­kią ap­linką 1888 metų va­sarą pa­te­ko ga­bus jau­nuo­lis iš Drus­ki­ninkų – Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis.

Ša­lia mu­zi­kan­tinės buvęs ki­tas – trijų aukštų – pa­sta­tas, va­din­tas „Švei­ca­ri­ja“. Ant­ra­me jo aukš­te pa­lei visą na­mo sieną ėjo bal­ko­nas su stik­li­niais lan­gais. Toks pat bal­ko­nas juosė ir tre­čiąjį aukštą. Bal­ko­nai bu­vo pa­puoš­ti išd­ro­žinė­tais vai­siais, la­pais, gėlėmis. Na­mas pri­minė Al­pių kal­nuo­se sta­to­mus me­di­nius na­mus.


1902 m. ku­ni­gaikš­čiui M. Ogins­kiui mi­rus, or­kest­re mu­zi­kantų su­mažė­jo. Jiems jau už­te­ko vie­no mu­zi­kan­tinės pa­sta­to. „Švei­ca­ri­jo­je“ bu­vo ap­gy­ven­din­tos ke­tu­rios dva­re dir­bu­sių žmo­nių šei­mos.

Vėliau mu­zi­kan­tinė­je įkur­ta pra­džios mo­kyk­la. 1932 m. pa­sta­tas nu­griau­tas, 1990 m. to­je vie­to­je pa­sta­ty­tas sto­gas­tul­pis.