Naujausios
Dar pernai vasarą plačiai nuskambėjo žinia apie vietos gyventojų iniciatyvą atkurti senąsias Luknėnų kaimo kapinaites. Kiek anksčiau luknėniškis Alfonsas Astrauskas kartu su skulptoriumi Albertu Danilevičiumi ir kalviu Antanu Astrausku sukūrė ir čia pastatė keletą stogastulpių ir koplytstulpį. O pernai, tęsiant gražią iniciatyvą, stogastulpiai ir koplytstulpis papuošti metalinėmis saulutėmis.
Kaip žinia, geri darbai neretai sulaukia atgarsio visuomenėje bei paskatina iniciatyvos imtis ir kitus. Panašiai nutiko ir Luknėnuose. Išgirdusi apie darbus senosiose kapinaitėse, kuriose paskutinį kartą laidota gal tik pokariu, iš šio kaimo kilusi, o dabar Klaipėdoje gyvenanti J. B. Zabolotnikova nutarė įgyvendinti savo seną svajonę ir gimtajam kraštui dovanoti koplytėlę su šventųjų skulptūromis.
Pasitarus su Stalgėnų seniūnija nutarta, kad tam tinkamiausia vieta yra Luknėnų kapinaitės, pernai ir užpernai jau sulaukusios panašių iniciatyvų.
Gavus seniūnijos leidimą ir atlikus parengiamuosius darbus, vietos gyventojai ir visi aplinkiniai praėjusio šeštadienio popietę pakviesti į kapinaites dalyvauti šv. Mišiose ir naujosios koplytėlės pašventinime.
Mišias aukojo ir melstis už buvusius bei esamus Luknėnų kaimo gyventojus kvietė Stalgėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas Donatas Žukauskas. Jaukią ceremoniją muzikos garsais papuošė krikščioniškų giesmių kūrėja bei atlikėja Angelė Joknytė su grupe.
Pašventinus koplytėlę ir joje įkurdinus šventųjų skulptūrėles, J. B. Zabolotnikova pasakojo šį sumanymą brandinusi jau seniai. Prieš dešimt metų meistras pagal jos užsakymą pagamino koplytėlę, tačiau vis nesisekė gauti leidimo pastatyti ją Luknėnuose. Koplytėlė bene dešimtmetį pragulėjo moters kieme, pavėsinėje, kol vieną dieną ji sakė nutarusi iš naujo imtis šio reikalo.
O šventųjų skulptūrėles pirkusi Kretingos vienuolyne. Ir jau spėjusi patirti, kad jos spinduliuoja ypatingą energiją bei šilumą. Klaipėdietė džiaugėsi, kad nuo šiol Mergelė Marija ir šv. Antanas globos jos gimtąjį kraštą, kur vaikystėje kojomis išmatuota ir prisiminimais apipinta kiekviena kertelė.
„Miškai mus augino, rinkdavom grybus bei uogas ir nešdavom 15 kilometrų į Plungės turgų parduoti, kad pieštukų ir sąsiuvinių mokyklai galėtume nusipirkti. Pamenu ir tai, kaip per pievas brisdavome į Stalgėnų bažnyčią, kaip priėję gyvenvietę Minijoje kojas nusiplaudavom ir apsiaudavom kreida nubalintais bateliais“, – vaikystės prisiminimais dalinosi Janina Birutė.