Emilis Vėlyvis: „Plungėje mums sekėsi“

Įprastą gy­ve­nimą pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis su­jaukę fil­ma­vi­mai mūsų mies­te bu­vo nu­ma­ty­ti dar pra­ėjusį kovą, ta­čiau tąkart pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas ge­ro­kai su­jaukė re­ži­sie­riaus ir jo ko­man­dos pla­nus. Fil­ma­vi­mus te­ko nu­kel­ti į ru­denį.
Vis dėlto E. Vėly­vis „Že­mai­čiui“ sakė, kad net ir šis for­ce ma­jor, nors ir at­nešė fi­nan­si­nių nuo­sto­lių, išė­jo į naudą. Mat kovą tik pa­skel­bus ka­ran­tiną pa­va­sa­ris su­žydė­jo vi­su sa­vo gra­žu­mu ir saulė­to­mis die­no­mis, o „Piktųjų kar­tai“ fil­muo­ti bu­vo rei­ka­lin­ga dar­ga­na, lie­tus ir rūkas.
Ko jau ko, o ap­niu­ku­sių dienų pa­sta­ro­sio­mis sa­vaitė­mis Plungė­je tik­rai ne­trūko, tad be­si­bai­giant fil­ma­vi­mams mūsų mies­te re­ži­sie­rius džiaugė­si, kad šįkart vis­kas ėjo­si kaip iš pypkės.
„Gal dėl to net ne­įdo­mu pa­sa­ko­ti, nes ne­bu­vo jo­kių in­ci­dentų, kaž­ko­kių ne­su­sip­ra­timų. Iš tiesų mums sekė­si. Ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Plungė – fan­tas­tiš­kas mies­tas. Kaip ir čia su­tik­ti žmonės. Vi­si to­kie ge­ra­no­riš­ki, at­si­davę sa­vo dar­bui. Nė kar­to ne­pa­si­gailė­jom, kad pa­si­rin­kom fil­muo­ti būtent čia“, – kalbė­jo re­ži­sie­rius.
Jis pa­sa­ko­jo, kad ra­šant fil­mo sce­na­rijų te­ko ne­ma­žai pa­ke­liau­ti po Lie­tuvą ir ap­lan­ky­ti daug miestų, ieš­kant, ku­ris būtų tin­ka­miau­sias.

„Bu­vom Anykš­čiuos, Molė­tuos, Kėdai­niuos. Daug kur, bet vis ne tas, vis kaž­ko pri­trūkda­vo. Kol pa­matėm Plungę. Keis­čiau­sia, kad iki tol nie­ka­da ne­bu­vau čia lankę­sis (juo­kia­si – aut.). Taip išė­jo. Ir išė­jo į gerą, nes mums čia ti­ko vis­kas – land­šaf­tas, mies­to es­te­ti­ka, spe­ci­finės lo­ka­ci­jos. Džiau­giamės, kad did­žiąją dalį scenų galė­jom nu­fil­muo­ti čia. Taip pa­pras­čiau, nes ne­rei­kia ko­man­dos ir įran­gos kil­no­ti iš vie­nos vie­tos į kitą.“
Tie, kas bent akies kraš­te­liu matė Plungė­je vy­ku­sius fil­ma­vi­mus, turbūt spėjo įver­tin­ti, kad to­ji ko­man­da – iš­ties ne­ma­ža. Pa­sak E. Vėly­vio, prie fil­mo kūri­mo plu­ša apie 60 žmo­nių bei dar apie 
40 ak­to­rių.
Jau ne kartą skelb­ta, kad ryš­kiau­sios žvaigždės „Piktųjų kar­to­je“ bus In­ge­bor­ga Dapkū­naitė, Ai­nis Stor­pirš­tis, Da­lia Mi­che­le­vi­čiūtė, Min­dau­gas Pa­pi­ni­gis, Vai­do­tas Mar­ti­nai­tis, Gre­ta Pet­rovs­kytė, Va­len­ti­nas Kru­li­kovs­kis, Ma­rius Rep­šys, Elzė Gu­da­vi­čiūtė, Žil­vi­nas Tra­tas, Sa­ka­las Už­da­vi­nys, Sau­lius Si­pa­ris.
Ne vieną jų pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ir mūsų mies­to gatvė­se.
„Dve­ji me­tai, iš­mes­ti iš gy­ve­ni­mo“, – nu­si­juo­kia re­ži­sie­rius, iš­girdęs klau­simą, kiek lai­ko trun­ka su­kur­ti pil­na­met­ražį filmą, pra­de­dant nuo sce­na­ri­jaus ra­šy­mo ir bai­giant juos­tos pa­lydė­ji­mu į ki­no sa­les.
Po to de­ta­li­zuo­ja: sce­na­ri­jaus plėto­ji­mas – 4–5 mėne­siai, pa­si­ruo­ši­mas fil­muo­ti – 
2–3 mėne­siai. Ta­da dar ke­li mėne­siai fil­ma­vi­mo ir be­ne me­tai nu­fil­muo­tos med­žia­gos mon­ta­vi­mo.
Va­di­na­si, filmą ki­no ek­ra­nuo­se iš­vy­si­me tik kitų metų pa­bai­go­je?
„Ar­ba dar kitų pra­džio­je, – pa­tiks­li­no E. Vėly­vis. – Da­bar sun­ku ir pro­gno­zuo­ti, nes dar daug dar­bo lau­kia.“