Festivalis atsisveikino iki kitų metų

Sil­vi­jos GAL­VA­DIŠ­KYTĖS nuo­trau­kos
Fes­ti­va­lio bai­giamąjį kon­certą do­va­no­jo maest­ro J. Do­mar­ko di­ri­guo­ja­mas Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ras
Rodos, dar vakar Plungės parką sudrebino patrankų salvės, skelbusios apie visą mėnesį truksiančią klasikinės muzikos šventę – tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį. O štai praėjusį šeštadienį šiemet jau penkioliktuosius gyvavimo metus skaičiavęs renginys atsisveikino su gausiu būriu savo gerbėjų, dovanodamas įsimintiną Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertą.

Uždarymo koncertas buvo skirtas vieno garsiausių pasaulio kompozitorių, visiems laikams įėjusio į klasikinės muzikos istoriją, Liudviko van Bethoveno 250-ųjų gimimo metinių jubiliejui.

Modesto Pitrėno vadovaujamas orkestras pasistengė, kad paskutinysis festivalio koncertas nepaliktų nė mažiausios vietos kritikai. Juolab kad 1940-aisiais kompozitoriaus, dirigento bei pianisto Balio Dvariono įkurtam kolektyvui dirigavo pats festivalio meno vadovas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Plungės garbės pilietis, maestro Juozas Domarkas.

Kas bent kiek susipažinęs su Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro istorija, žino, jog J. Domarkas 1964–2015 m. buvo šio kolektyvo vadovas bei dirigentas, o vėliau užleido vietą dabartiniam orkestro meno vadovui bei vyriausiajam dirigentui M. Pitrėnui. J. Domarkas yra orkestro garbės dirigentas.

Žinoma, paskutinysis klasikinės muzikos šventės, kuri kasmet rengiama atiduodant pagarbą kunigaikščių Oginskių puoselėtai muzikinei kultūrai bei jos palikimui, koncertas nebūtų buvęs toks, koks buvo, be žodžio kišenėje niekada neieškančio muzikologo Viktoro Gerulaičio įžvalgų.

Sudėliodamas paskutinius festivalio akcentus, jis pasidžiaugė, kad, nepaisant sudėtingos situacijos dėl visame pasaulyje paplitusio koronaviruso, kasmetinis renginys įvyko be didelių pakeitimų – reikėjo atšaukti vos vieną koncertą, kuriame turėjo pasirodyti Lenkijos kamerinis ansamblis „Multicamerata“.

Festivaliu džiaugėsi ir jo organizatoriai – Plungiškių draugija ir Žemaičių dailės muziejus, – dėkoję visiems, kas vienaip ar kitaip prisidėjo, jog gražia Plungės kultūrinio gyvenimo dalimi tapęs renginys įvyktų.