„Fotoalėja“ atvertė 16-ąjį savo istorijos puslapį

Gintarės KARMONIENĖS nuotraukos
„Fotoalėjos“ autoriai ir svečiai
Žvelgdamas į fotografiją dažnas pastebime tik tai, kas joje užfiksuota, ir tik retas susimąstome, kokia didžiulė yra fotografijos meno galia bei koks nepaprastai įdomus gali būti pasaulio stebėjimas per objektyvą. Juk fotoaparatu gali užfiksuoti krentantį lietaus lašą, besiskleidžiantį gėlės žiedą, ant žolės pūpsantį rasos lašelį, sugrubusias močiutės rankas, įvairias žmogaus emocijas, gyvenimo akimirkas, naujus ir senus pastatus, gimtųjų namų ir naujai atrastų vietų grožį bei dar daug kitų dalykų, kuriems persikėlus ant popieriaus galime keliauti prisiminimais, laiku, dar kartą išgyventi patirtas emocijas. Ne veltui sakoma, kad fotografija turi kalbėti – pasakoti istoriją, piešti vaizdą, atspindėti jausmus ir emocijas.
Kaip tai padaryti, puikiai išmano ir kitus pamoko mūsų krašto fotografijos meno puoselėtojai – Plungės bei Rietavo fotoklubo „Žybt“ nariai – per praėjusį savaitgalį nušurmuliavusią miesto šventę visuomenę pakvietę į parodą „Fotoalėja“, šiemet atvertusią jau 16-ąjį savo istorijos puslapį.

Vienas ryškiausių šventės akcentų

Nors kasmetinės Plungės miesto šventės programa kas kartą žavi vis naujais renginiais ir sumanymais, viena joje nesikeičia niekad – nepamirštama duoklę atiduoti fotografijos menui. Visuomenės dėmesio laukia paroda „Fotoalėja“ bei kas dvejus metus rengiama tarptautine paroda „Plungės fotobienalė“.

Šios parodos tampa vienais ryškiausių miesto šventės akcentų, jomis pasigrožėti suplūsta ne tik fotografijos profesionalai ir mėgėjai, bet ir nieko bendro su šiuo menu neturintys žmonės, atėję paganyti akis po gražias nuotraukas ir susipažinti su jų autoriais.

Į Plungės kultūrinį ir meninį gyvenimą įsiliejusi „Fotoalėja“ pirmąkart surengta 2007-aisiais. Tuomet apie ją rašė visi to meto rajono laikraščiai, akcentavę, jog fotografijos judėjimas Plungėje atgimsta. Paroda, vos įžengusi į Plungę, čia giliai įleido šaknis.

Netrukus apie plungiškių rengiamą parodą žinia pasklido ir po kitas šalis, tad „Fotoalėja“ augo ir darėsi vis profesionalesnė, vis labiau stebinanti. Tokia ir yra fotografijos prigimtis – nuolat stebinti, intriguoti žiūrovą naujais vaizdais ir vis įvairesnėmis jų interpretacijomis. Tad kas kartą ši paroda savo gerbėjus pasitikdavo vis kitokia.

Ypač visiems įsiminė 2009-aisiais po atviru dangumi surengta paroda, kuri buvo skirta Lietuvos tūkstantmečiui. Tų metų „Fotoalėjoje“ savo kūrinius – per 300 nuotraukų – pristatė daugiau kaip šešiasdešimt fotografų.

Tąkart „Fotoalėjoje“ lankęsis tuometinis Palangos fotografų klubo prezidentas Adas Sendrauskas taip susižavėjo plungiškių renginiu, kad vėliau pats inicijavo panašų savo mieste. Plungiškiai fotografai – nuolatiniai šio renginio dalyviai.

Plungėje – beveik pusšimtis fotografų

Šiųmetėje „Fotoalėjoje“ savo kūrybos „vaisius“ pristatė beveik pusšimtis akimirkos meistrų ir mėgėjų, tarp kurių – būrys mūsiškių: Alma Riebždaitė, Gintarė Gurevičiūtė, Nijolė Jankuvienė, Virginija Liutikaitė, Kostas Slivskis, Genutė Matevičiūtė, Mantas Viržintas, Kristina Paulauskaitė, Kęstutis Vaitkus, Aldona Kuprelytė, Antanas Jonaitis ir kiti.

Žinoma, sulaukta ir svečių – savo darbus į Plungę atvežė fotografai iš Kretingos, Telšių, Mažeikių ir kitų vietovių. Be pavienių autorių, savo nuotraukas iki liepos 1-osios lankytojų dėmesio lauksiančioje parodoje pristato ir fotoklubai: Kretingos „Akimirka“, Akmenės ir Mažeikių „Lokys“ bei Plungės ir Rietavo krašto „Žybt“.

Visų fotografijos meno puoselėtojų darbai puošia Plungės vaikų bibliotekos erdves – eksponuoti juos, kaip įprastai, po atviru dangumi miesto šventės metu sutrukdė viską merkęs lietus.

Tiesa, šiųmetėje „Fotoalėjoje“ savo kūrybą pristato ir bibliotekos savanoris iš Vokietijos – Joja H. Drangmeister. Joja bibliotekoje savanoriavo metus ir jau pirmadienį – birželio 19-ąją, – užbaigęs savanorystę, išvyko į savo gimtąją Vokietiją, Eldingeno miestą.

Paroda iš trijų dalių

Visų autorių darbai, kaip per parodos atidarymą sakė renginį vedusi „Žybt“ narė A. Riebždaitė, pasidalinę į kelias dalis, mat šiųmetę „Fotoalėją“ sudaro trys dalys: tarpukario Plungės archyvas, dalis apie ikikarinę Ukrainą ir fotografų iš įvairiausių miestų užfiksuoti „Žemaitijos žemės vaizdai ir veidai“.

nuotrauka
A. Riebždaitė įteikė padėką vienam iš parodos autorių – A. Jonaičiui
 

Anot vedėjos, senuosius Plungės archyvo vaizdus reprezentuoja ne tik Plungė, bet ir jos apylinkės, miesteliai. Kai kurie vaizdai fotografės K. Paulauskaitės surinkti internete, kitus sunešė žmonės. Plungės archyvą papildė ir gausi nuotraukų kolekcija iš Platelių.

Dalis Plungės archyvo kolekcijos sunešta iš šeimų albumų. Prie to labai prisidėjo bibliotekos bičiulių klubas „Riešutmedis“.

16-ojoje parodoje duoklė atiduodama ir Ukrainai. Žvilgtelėti į ją iki karo galimybę suteikia fotoklubo „Žybt“ narių fotokelionės. Į Ukrainą jie keliavo du kartus – 2017-aisiais ir 2019-aisiais. Pasigrožėti gimtojoje šalyje užfiksuotomis akimirkomis bei kitomis fotografijomis per atidarymą atėjo ir būrelis Plungėje gyvenančių ukrainiečių, apie kurių kultūrą renginio metu truputį papasakojo Skaitančių moterų klubo vadovė Raimonda Bieliauskienė. Jos žodžius vainikavo tautiniais kostiumais apsitaisiusių ukrainiečių dainos.

Žvilgsnis atgal

Atidarant parodą, kuriai prieglobsčio dėl lietaus teko ieškoti vaikų bibliotekoje, kalbėta ne tik apie jos autorius ir jų darbus, bet ir jos ištakas. Prisiminta, jog Plungės viešosios bibliotekos pradėta rengti lauko fotografijos paroda – ryškiausias fotografijos menui skirtų renginių ciklas po savo egzistavimą baigusios XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykusios unikalios fotografijos parodos „Žmogus ir žemė“.

nuotrauka
 K. Slivskis prisiminė unikalias fotografijos parodas „Žmogus ir žemė“
 

Užsiminta ir apie 2010-uosius, kuomet gimė „Plungės fotobienalė“. Gražus jos akcentas – kas kartą vis iš kitos šalies į Plungę atvykstančių fotomenininkų desantas. Atsiveždami savo darbus bei integruodami juos tarp kitų „Fotobienalės“ eksponatų, svečiai mums pristato savo kultūrą bei tradicijas, kurios meistriškai perkeltos į nuotraukas.