Įamžins žymaus tautodailininko atminimą

Pir­mo­ji su iš J. Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „išp­lau­ku­siu“ su­ma­ny­mu, pa­gal Sa­vi­val­dybės priimtą tvarką, su­si­pa­ži­no Žy­mių žmo­nių, is­to­ri­nių datų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­vių pa­va­di­nimų Plungės ra­jo­ne su­tei­ki­mo ko­mi­si­ja. Jos pir­mi­ninkė Jo­lan­ta Skur­daus­kienė per lie­pos mėnesį vy­kusį Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sėdį sakė, jog va­sa­ros pra­džio­je ko­mi­si­jos svars­ty­tas tiek pa­ts įam­ži­ni­mo fak­tas, tiek pa­teik­tas že­mai­tiš­kas teks­tas, ku­ris skam­ba taip: „Šiuo tro­buo 1970–2014 me­tais gīve­na ė kūrė ta­tuo­dai­li­ninks, Plungės gar­bies pi­lie­tis, pa­skotė­nis žīds Plun­gie, LDK Ge­di­mi­na ordė­na ri­terė krīžiaus ka­va­lie­rius, II pa­saulėnė ka­ra dalī­vis Bun­ka Ja­kuovs (1923–2014)“.
Anot pir­mi­ninkės, abiem at­ve­jais prie­šta­rau­jan­čiųjų ne­bu­vo – pri­tar­ta tiek pa­čiam įam­ži­ni­mui, tiek teks­tui, ku­ris su­re­da­guo­tas kal­bos tvar­ky­tojų. Šis že­mai­tiš­kas už­ra­šas turėtų at­si­ras­ti ant ak­mens, įkur­din­to būsi­ma­ja­me J. Bun­kos skve­re­ly­je.
Su to­kiu su­ma­ny­mu su­ti­ko ir Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to ko­mi­te­to na­riai. Gra­žiai idė­jai ne­prieš­ta­ra­vo ir vėliau po­sėdžia­vu­si Sa­vi­val­dybės ta­ry­ba. Juo­lab kad tuo, jog įam­ži­ni­mo idė­ja taptų kūnu, pa­si­rūpins pa­ts pra­šymą pa­teikęs fon­das.
Kad būtų ga­li­ma im­tis pirmųjų darbų, dar li­ko gau­ti Kultū­ros ir me­no ta­ry­bos „pa­lai­mi­nimą“. Ši turės ap­si­spręsti ir dėl konk­re­čios įam­ži­ni­mo vie­tos, ir dėl for­mos.
„Že­mai­čio“ kal­bin­tas Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Ar­chi­tektū­ros ir te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ra­mo­nas sakė, jog tau­to­dai­li­nin­ko at­mi­ni­mo vie­ta turėtų at­si­ras­ti ša­lia jo gy­ven­to na­mo –  6-uo­ju nu­me­riu pa­žymė­to V. Ma­čer­nio gatvės dau­gia­bu­čio. Esą šio­je te­ri­to­ri­jo­je ke­ti­na­ma pa­sta­ty­ti suo­liuką, ša­lia jo turėtų pui­kuo­tis kaž­ko­kiu pa­vi­da­lu pa­teik­tas minė­tas že­mai­tiš­kas teks­tas bei trys J. Bun­kos skulptū­ros.
Kad te­ri­to­ri­jo­je tarp 33-iojo A. Vaiš­vi­los gatvės bend­ra­bu­čio ir bu­vu­sios „Eglės“ par­duo­tuvės, kur da­bar įsikū­ru­si ka­vinė „Šim­tas laips­nių“, ne­to­li­mo­je atei­ty­je at­si­ras J. Bun­kos skve­re­lis, mus pa­ti­ki­no ir įam­ži­ni­mo idė­ja be­si­rūpi­nan­tis Eu­ge­ni­jus Bun­ka. Tau­to­dai­li­nin­ko sūnus tik ap­gai­les­ta­vo, kad ten vis tik bus pa­sta­ty­tos ne trys, o dvi J. Bun­kos skulptū­ros – „Su­kilė­lis“ ir „Vals­tie­tis“, ku­rios šiuo me­tu vis dar sau­go­mos bu­vu­sios „Mi­ni­jos“ įmonės te­ri­to­ri­jo­je.
E. Bun­kos tei­gi­mu, į pla­nuo­jamą skve­relį ke­tin­ta per­kel­ti ir tre­čiąją skulptūrą „Sta­lius“, ta­čiau ją itin stip­riai pa­veikęs lai­kas – dėl nu­kri­tu­sio sto­ge­lio su­pu­vo jos vi­dus. Šiai skulptū­rai E. Bun­ka ra­do kitą vietą – sa­vo kiemą.
Būsi­ma­sis skve­re­lis, skir­tas žy­maus mūsų kraš­tie­čio at­mi­ni­mui, nėra vie­nin­te­lis 2007-ai­siais Plungė­je įkur­to J. Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do dar­bas. Jis yra pa­do­va­nojęs mies­tui ir vi­siems plun­giš­kiams skirtą skulptūrą, ku­ri įkur­din­ta Tel­šių gatvė­je, mies­to aikštės priei­go­se, įam­žinęs pirmąją šir­dies ope­ra­ciją Lie­tu­vo­je pa­da­riu­sio plun­giš­kio Bo­ri­so Ef­ro­so at­mi­nimą, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke įkūręs Lit­vakų sodą, tvar­ko ma­si­nes kap­vie­tes, leid­žia kny­gas ir da­ro dau­gybę kitų darbų.
Vi­sa tai mūsų kraš­te pra­si­dėjo nuo J. Bun­kos – žmo­gaus, sa­vo gy­ve­nimą pa­sky­ru­sio kil­niai mi­si­jai.