Naujausios
Istoriniai dokumentai pateikė intriguojančių detalių
Joniškyje vykusioje konferencijoje istorikas Tomas Baranauskas patvirtino, kad XIII amžiaus Žiemgalos padalijimo dokumentai liudija beveik pusšimčiu metų vėlesnę Žagarės įsikūrimo datą, nei mini patys žagariečiai, o XV amžiaus popiežiaus bulė nurodo gerokai ilgesnį nei manyta Biržų miesto gyvavimą. Archeologė profesorė Ilona Vaškevičiūtė pateikė įdomių detalių iš žiemgalių kapinynų tyrinėjimų: pasirodo, kape įdėtas kaplis reiškia moterį buvus labai turtingą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Žagarė – jaunesnė
Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje susirinkusiems klausytojams istorikas Tomas Baranauskas pristatė penkis ypač svarbius Žiemgalai XIII bei XV amžių dokumentus, kuriuose kalbama apie dabartinę Lietuvos teritoriją.
Rytų Žiemgalos arba Upmalės dalybų aktas, pasirašytas 1254 metais, pirmą kartą mini Upytę (dabartinė Panevėžio rajono gyvenvietė – aut. past.).
1254 metų Vakarų Žiemgalos dalybų akte išvardinti šeši valsčiai: Tervetė, Duobelė, Duobenė, Sparnenė, Silenė ir Žagarė. Tad, T. Baranausko teigimu, tai yra pirmasis Žagarės paminėjimas rašytiniuose istoriniuose dokumentuose. Pagal jį miestas Lietuvos ir Latvijos pasienyje šiemet turėtų minėti tik 760 metų sukaktį. Bet Žagarė jau 1998 metais šventė 800 metų jubiliejų.
Anot istoriko, tarp vietinių gyventojų nuo seno sklando nepagrįstas pasakojimas, kad Žagarė esanti senesnė už Rygą. Latvijos sostinės įkūrimo data minima 1201 metai.
Istorikas ginčija ir archeologo Ernesto Vasiliausko mintį, kad Silenė esanti vietovė į šiaurę nuo Žagarės. Lektorius įsitikinęs, kad šis pavadinimas sietinas su kur labiau į pietus nutolusia žeme – Šilėnų piliakalniu šalia Kuršėnų.
Biržai tapo senesni
1259 metų popiežiaus Aleksandro IV bulė, kurios originalas neišliko (jis sudegė Sankt Peterburgo archyvuose – aut. past.), aptinkamas Guostagalio (Pakruojo rajonas) pavadinimas, o 1272 metų aktas liudija, kad Rygos bažnyčios kapitula vokiečių ordinui atidavė Žiemgalos Duobenės ir Sparnenės žemes.
Dar vienas svarbus dokumentas jau iš XV amžiaus, tai – 1416 metų Livonijos magistro Zygfrido Landerio laiškas Ordino prokuratoriui, mini Biržus. Pasak T. Baranausko, keista, kad biržiečiai savo miestą yra gerokai „pajauninę“ ir pasirinkę kitą, vėlesnę, įkūrimo datą. Galbūt dabar ją pakoreguos, nes dokumentų pristatymas vyks ir Biržuose.
Žiemgaliai paplito iki Šiaulių rajono
Archeologė profesorė llona Vaškevičiūtė papasakojo, ką liudija jos tyrinėtos žiemgalių kapavietės.
Žiemgalos laidojimo paminklų ir Lietuvoje, ir Latvijoje yra daugmaž vienodai – po 70–80. Panašus skaičius – apie 20 – abiejose šalyse ir piliakalnių, tačiau Latvijoje išlikę didžiausi – Mežuotnės ir Tervetės.
Archeologiniai radiniai liudija, kad žiemgaliai tik iki VIII amžiaus gyveno teritorijoje iki Mūšos upės. Minėto amžiaus pabaigoje jie jau paplito piečiau iki Šiaulių ir Panevėžio rajonų ribos. Kapavietėse šiose teritorijose aptinkami platieji kovos kirviai, naudoti mūšiuose, žiemgalių mirusiajam dedami skersai kojų. Kitos gentys kirvius dėdavo išilgai kūno ar dar kitoje pozicijoje.
Kapavietes nuniokojo vikingai
Žiemgaliai išsiskiria tuo, kad vyrai ir moterys buvo laidojami galvomis į priešingas puses. Jei vyro galva nukreipta į šiaurę, tai moters – į pietus, jei vyro – į rytus, moters – į vakarus.
Mokslininkė apgailestavo, kad daug žiemgalių kapaviečių, kurias teko tyrinėti, rastos apvogtos. Dažniausiai visi kapai išardyti ir nuniokoti, surenkant visus žalvario papuošalus, iki pusės krūtinės. Iš pradžių svarstyta, kad taip elgėsi po žiemgalių atėję nauji gyventojai, tačiau lietuviai neplėš svetimų kapų, bent jau masiškai – tikrai ne. Pagaliau rasta pagrįstų duomenų, kad šio baisaus darbo bus ėmęsi vikingai, kurių rašytiniuose šaltiniuose minima, kaip jie plaukę pas kuršius plėšti kapų ir kaimų.
„Jeigu plaukė pas kuršius, galėjo atklysti ir pas žiemgalius“, – sakė profesorė Ilona Vaškevičiūtė.
Adata ir kaplis – turto ženklas
Žiemgalių vyrų kapuose paprastai prie galvos randami ietigaliai, ant kairės rankos – masyvi apyrankė, galinti padėti prisidengti nuo priešo kalavijo, geriamieji ragai, segės, naudotos vietoje sagų.
O štai žiemgalių moterų kapuose dažnai randami kapliai ir adatos. Tačiau kaplis – anaiptol ne vargšės darbo įrankis. Pasak lektorės, kadangi ten, kur būta kaplių, dažniausiai gausiai randama papuošalų, liudija moterį buvus žemvaldę.
Kape, kur būna adata, taip pat dažnai padėtos 4–5 ankaklės, kurios anuomet buvo statuso ir turto ženklas. Archeologė mano, kad tokie kapai su papuošalais ir adatomis priklauso būsimoms nuotakoms, palaidotoms su kraičiu.
Žiemgalių žalavario papuošalai labai išvaizdūs, tačiau, anot Ilonos Vaškevičiūtės, tų laikų žmogus puošėsi ne dėl grožio, bet todėl, kad parodytų ryšį su kažkuo kitu. Žiemgališkuose papuošaluose labai daug gamtos motyvų.
Organizatoriai parengė leidinį
Renginį „Žiemgala XIII amžiaus dokumentuose“, skirtą 760-osioms Žiemgalos žemių padalijimo metinėms, organizavo žiemių pradas „Simkala“ su partneriais – Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi bei Pasvalio krašto muziejumi.
Bendromis pastangomis išleista ir brošiūra „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, kuriai visus reikiamus dokumentus iš lotynų bei senosios vokiečių kalbų vertė istorikas T. Baranauskas.
Taip pat buvo pagamintos kai kurių dokumentų, kuriuos organizatoriams pavyko rasti, reprodukcijos. Jos bus padovanotos Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio ir Akmenės krašto muziejams bei Kuršėnų miesto viešajai bibliotekai.
Autorės nuotr.
ISTORIJA: Profesorė Ilona Vaškevičiūtė apgailestavo, kad daug žiemgalių kapaviečių, kurias teko tyrinėti, rastos apvogtos, manoma, kad jas kadaise apiplėšė vikingai.
REZULTATAS: „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis sako, kad renginių ciklu norima paskatinti domėjimąsi savo krašto istorija, be to, gavus lėšų iš Lietuvos kultūros tarybos, buvo padarytos kai kurių svarbių dokumentų kopijos, kurios atiteks regiono muziejams.
PAMINĖJIMAS: Istorikas Tomas Baranauskas teigia, kad pirmasis Žagarės paminėjimas yra 1254 metų Vakarų Žiemgalos dalybų akte.
AKTAS: Vienas iš svarbių Žiemgalai dokumentų – Upmalės dalybų akto kopija, ji padovanota Joniškio istorijos ir kultūros muziejui.
ŽENKLAS: Žiemgalių moterų kapuose greta papuošalų randami kapliai paprastai reiškia, kad palaidotoji buvo žemių valdytoja.