Jaunieji plungiškiai drožėjai – vėl tarp geriausiųjų

Telšių kultūros centro nuotrauka
Dalis Edgaro Budrio drožinių
Dėl karantino daugelis veiklų persikėlė į virtualią erdvę. Nuotoliniu būdu priimami mums visiems svarbūs valdžios sprendimai, mokomasi, dirbama. Net ir kultūra, kurios gyvavimas neįmanomas be žiūrovo ar klausytojo, per šį visiems nelengvą laikotarpį savo pulsavimui atrado naują nišą – interneto platybes.
Nieko šiandien jau nestebina virtualiai rengiami muzikiniai vakarai, susitikimai su žinomais žmonėmis ar parodos. Pastarosios virtualiame pasaulyje – ypač gyvybingos ir lankomos. Tą gali patvirtinti jas rengiantys muziejai, bibliotekos, galerijos. Virtualus šiemet ir Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursas „Sidabro vainikėlis“. Visą praėjusį mėnesį internete buvo galima pasigrožėti šios konkursinės parodos Telšių regioninio turo dalyvių darbais. Nuotoliniu būdu paskelbti ir laimėtojai.

„Sidabro vainikėlis“ šiais metais verčia aštuntąjį savo gyvavimo puslapį, kuris šiemet – ypatingas. Mat 2020-ieji, kaip žinia, yra paskelbti Tautodailės metais. Pažymint juos, Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursas praturtėjo naujomis konkursinėmis programomis, o dėmesys seniesiems amatams – dar didesnis.

Konkurso rengėjai džiaugiasi, jog per tuos aštuonerius metus savo talentą atskleidė ne vienas jaunasis kūrėjas, kuris vėliau, jau suaugęs, savo kūrybą pristatė ir konkurse „Aukso vainikas“. Tai esą parodo, kad laikas ir dėmesys, skirtas mokiniams, nenueina veltui, kad įskiepyta meilė liaudies menui pasilieka kuriančiojo rankose ir išsaugo gyvybingas liaudies dailės tradicijas.

Tuo neabejoja ir žinomas Plungės krašto drožėjas, tautodailininkas Viktoras Raibužis. Plungės „Babrungo“ progimnazijoje dirbantis mokytojas jau seniai medžio „kalbinimo“ paslaptimis dalijasi su jaunąja karta. Jo mokiniai – nuolatiniai „Sidabro vainikėlio“ dalyviai. V. Raibužio vadovaujami jaunieji drožėjai iš šio konkurso niekada negrįžta tuščiomis. Jų pavardės puikuojasi ne tik tarp prizininkų, bet ir tarp laureatų.

To reikia tikėtis ir šiųmetinėje parodoje. O kad Plungės krašto atstovai to link eina užtikrintai, jau parodė Telšių regioninis „Sidabro vainikėlio“ turas. Jame tarp geriausiųjų pateko net keturiolika jaunųjų plungiškių.

Antai keturiolikmetis „Babrungo“ progimnazijos moksleivis Edgaras Budrys tapo laureatu tarp 9–14 metų dalyvių. Pirmąja vieta šioje amžiaus grupėje džiaugiasi ir kitas plungiškis dvylikametis Tadas Bladyčka. Laipteliu žemiau rikiavosi kiti du V. Raibužio mokiniai – vienuolikmetis Lukas Blonskis ir keturiolikmetis Eimantas Pokvytis.

Tiesa, tarp 9–14 metų jaunųjų tautodailininkų pasižymėjo ir Platelių meno mokyklos jaunieji talentai. Vienuolikmetė Rūta Ruginytė ir trejais metais už ją vyresnė Evelina Kaniavaitė, konkursui pristačiusios kruopščiai atliktus keramikos darbus, tapo trečiosios vietos prizininkėmis. Jų mokytoja – Lina Ruginienė.

V. Raibužio mokiniams sekėsi ir vyresniųjų – 15–19 metų amžiaus – kategorijoje. Pirmąja vieta džiaugėsi net keturi jo konkursui paruošti jaunieji drožėjai: septyniolikmetis Paulius Mikšta ir metais jaunesnis Dovydas Rimeikis, besimokantys Plungės „Saulės“ gimnazijoje, taip pat Technologijų ir verslo mokyklą lankantys aštuoniolikmetis Jaunutis Rudys ir metais jaunesnis Ovidijus Buta.

Už jų rikiavosi kiti šio mokytojo ugdytiniai –„Saulės“ gimnazijos moksleiviai penkiolikmečiai Aurimas Bladyčka ir Arnas Gerulskis bei šešiolikmetis Nojus Jonušas iš Plungės technologijų ir verslo mokyklos.

Nepastebėtas neliko ir kitas šios mokyklos moksleivis septyniolikmetis Dovydas Vaitkus. Jam šioje kategorijoje atiteko trečioji vieta. Medžio drožybos subtilybių vaikiną taip pat moko V. Raibužis.

Mokytojas džiaugiasi savo ugdytinių pasiekimais. Pasak jo, tai jaunimą skatina dar labiau tobulėti. Tiesa, būtent V. Raibužiui kilo mintis regioninio turo parodą perkelti į virtualią erdvę. Jis pasekė Aukštaitijos pavyzdžiu, kuri geriausiuosius į respublikinį etapą delegavo dar prieš karantiną.

Paskutinis „Sidabro vainikėlio“ etapas planuojamas rudenį, ko gero, lapkričio mėnesį. V. Raibužis viliasi, jog tada situacija jau bus kitokia – palanki parodoms rengti. Gal jau bus galima darbus apžiūrėti ir įvertinti „gyvai“. Mat virtualios parodos – tik alternatyva tokiu sudėtingu laikotarpiu.