Naujausios
Jubiliato talentai
Turbūt daugeliui Plungės rajono gyventojų V. Jaugėla yra gerai žinomas. Kartą su juo pabendravus neįmanoma pamiršti su niekuo nepalyginamo humoro jausmo, gebėjimo pasišaipyti iš savęs. Gintališkėje gyvenantis menininkas geba greitai nuimti ir sau, ir kitam bet kokią karūną, todėl jubiliejinės parodos atidarymą tautodailininkas patikėjo tokiam pat paprastam, bet labai plataus akiračio žmogui – Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologei Aldonai Kuprelytei.
Moteris, pradėdama šventę, pasidžiaugė, kad su Vytautu bendrauja jau nuo „akmens amžiaus“, ir bandė išvardinti visus jo talentus: „maliavoja paveikslus, drožia skulptūras (net po 2–3 per mėnesį), Užgavėnių „ličynas“... Kolekcionierius, knygų rijikas, filmuotojas, fotografuotojas, keliautojas, kavą su puta moka padaryti. Talentų talentas, režisierius, scenografas. Neseniai pripažintas visos Lietuvos geriausiu tautodailininku... Visko neįmanoma išvardinti.“
Ji įteikė V. Jaugėlai raštą – „dėkavuone“ už tai, kad jis yra toks, koks yra – tikras žemaitis.
Jos pakviesti „Šiloko“ vyrai sukėlė tikrą susirinkusiųjų ovacijų bangą. Kolektyvo vadovas D. Šiaudytis trumpai pristatė savo dainininkus, kuriuos pavadino trumpiniu LNK, nes esą jie – laisvas nepriklausomas kolektyvas, kurio nariai yra pensinio amžiaus, bet labai gyvybingi ir norintys kitiems teikti džiaugsmą vyrukai iš Kulautuvos. O ši, pasirodo, kaip ir Plateliai šiais metais yra pripažinta Mažąja Lietuvos kultūros sostine.
Tėvai siuntė mokytis agronomu
V. Jaugėla dėkojo visiems susirinkusiesiems ir trumpai papasakojo apie savo gyvenimo laimingiausias ir sunkiausias minutes. „Nedirbti, netašyti negaliu. Molėtuose, kai gavau aukso vainiką, vos iš pado neišvirtau, apsiverkiau... Buvau pokario vaikas, eidavom karvių ganyti su pilnom kišenėm šovinių, ką rasdavom, tą sprogdindavom. Esu dėkingas mamai, kad davė į skūrą, nežinia, ar gyvas dar būčiau, jei ne ji. Buvo sunkūs laikai, prie duonos puskepalio eilėje nuo ankstyvo ryto stovėdavome, paskui dalijomės – kokia skani ji buvo, ta duona... Dabar mano linkėjimas, kad negrįžtų tie laikai, kad gražiai broliškai, be karo gyventumėm. Aš nesu meistras, esu agronomas. Tėvas mums, penkiems vaikams, pasakė: reiks sirgti – vyriausia bus vaistininkė, reiks duonos – būsi agronomas, kitas buvo padykęs – tą į karininkų mokyklą, kad įdėtų proto... Gerasis vaikas į pienininkus, mažoji jau galėjo pasirinkti būti kuo nori, tai buvo pasirinkus ekonomiką, bet tais laikais moteriškos turėjo būti mechanizatorės – leido į elektrikus.“
Dėkingas Vytautas dabar savo vaikams, kad vežioja jį po pasaulį: aplankyta Vokietija, Belgija, Švedija, Italija, Vatikanas ir kitos Europos valstybės. Pasakojo, kad ką uždirba, tą kelionėms išleidžia. Ir kvietė visus atvykti į svečius, nes jam liūdnoka vienam savo sodyboj Gintališkėj.
Neperteiksi raštu tos nuotaikos, tvyrojusios svirno salėje, per kurią vilnijo visų juokas iš V. Jaugėlos pasakojamų anekdotais virtusių gyvenimiškų istorijų.
Visus myli ir jį visi myli
Sveikinimų jubiliejaus proga buvo gausybė. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus sveikinimą V. Jaugėlai skaitė Sigita Dacienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė. Gražių žodžių garbiam jubiliatui negailėjo su ja kartu atvykę Telšių tautodailininkai.
Plungiškių kūrėjų grupė taip pat neieškojo žodžių kišenėj: Antanas Vaškys sakė, kad Jaugėla – renesanso tipo žmogus. „Jis gali vieną dieną bendrauti su ministrais, kitą su paskutiniu Gintališkės pijoku. Jeigu Vytautas būtų įstojęs į kokią mokyklą, gal būtų tapęs labai aukšto lygio tapytoju. Yra garsių menininkų, šalia kurių žolė vysta, o šalia Vyto viskas žydi. Jį visi myli.“
Tvirtai ranką V. Jaugėlai spaudė ir dovainiškis menininkas Kazimieras Striaupa, o Rimantas Laima ant kaklo jam pakabino didžiulį paties išdrožtą medalį-pasagą su linkėjimais.
Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis sveikindamas kūrėją pasidalijo prisiminimais apie jo, kaip režisieriaus, kelią, kai šis su Gintališkės kultūros namų teatro trupe dalyvaudavo įvairiuose konkursuose. „Viską nunešdavo Gintališkės vaidintojai su Vytauto scenografija ir režisūra, kitiems nebuvo jokių šansų laimėti“, – pasakojo Ž. Purauskis.
Robertas Šimkus, Platelių seniūnas, priminė, kad V. Jaugėla buvo pirmasis Platelių seniūnas ir visus darbus dirbo itin kruopščiai. „Tokių žmonių žeme nevaikšto daug, todėl Plateliams pasisekė. Sunkūs laikai užaugina stiprius žmones“, – kalbėjo R. Šimkus.
Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva pasidžiaugė, kad Garbės piliečiu Vytautą plateliškiai išrinko ne veltui. „Tu žmonių išrinktas. O galėjai būti dar ir anekdotų karaliumi, turi talentą“, – įsitikinusi ji.
Iš Mažeikių atvykusius menininkus A. Kuprelytė pristatė kaip „du medgraužius“, tai – Antanas Viskantas (šventųjų drožėjas) ir Alfonsas Bendikas (pelnęs aukso vainiką). Abu kūrėjai buvo nuoširdžiai nustebę, kad Vytas ne tik drožinėja, bet ir yra puikus tapytojas.
Ilgus metus plungiškių tautodailininkų kuratore buvusi Zafira Leilionienė V. Jaugėlai dovanojo smuikelį ir linkėjo groti, kai liūdna bus. Tautodailininkas, kryždirbys Alioyzas Pocius iš Salantų įteikė stebuklingų žolių nuoviro gyvybingumui palaikyti. Gintališkės bendruomenės pirmininkas Justinas Uščinas linkėjo likti sveiku, linksmu, kūrybingu.
O kokia šventė be pačių artimiausiųjų?! V. Jaugėla užaugino 4 dukras: Jūratę, Audronę, Donatą, Vaidą ir sūnų Artūrą. Vaikaičių skaičiuoja 11-lika, proanūkių taip pat nemažai. Kūrėjo dukterėčia Aurelija sakė: „Toks sutapimas – į Lietuvą atkeliavo Leonardo da Vinčio kūrinių paroda. Manau, Vytautas yra Žemaitijos Leonardas da Vinčis. Ačiū tau, kad išmokei savim pasitikėti.“
Oficialioji jubiliejinės parodos atidarymo dalis truko tris valandas ir baigėsi „Šiloko“ dainomis, o Vytauto vaikai ir anūkai jau didesnėje erdvėje surengė garsiajam tėvui-bočiui didžiulį koncertą, nes patys yra aktyvūs saviveiklininkai ir muzikantai. Na, o dar nemačiusieji jubiliejinės V. Jaugėlos parodos Platelių dvarno svirne laukiami iki lapkričio 18 dienos.