Ką „Upė“ atneš šiemet?

Plungės viešosios bibliotekos nuotraukos
Šiemet festivalis „Upė“ truks dvi dienas ir kvies trumpam padaryti
XXI a. neskubėjimo festivalis „Upė” yra renginys, kuriame, kaip ir plaukiant upe, reikšmingą vaidmenį atlieka nuostaba. Niekada nežinosi, kas nutiks šiemet: vienais metais čia gali susitikti žymiausius Lietuvos džiazo muzikantus ir improvizuotojus, kitais metais klausai ir stebiesi, kaip gerai skamba pačioje Plungės bibliotekoje susikūrusio orkestro muzika.
Čia nuolat susipina du šiuolaikinę muziką formuojantys veiksniai – improvizacinis laisvumas ir atvirumas bei noras formuoti judrią, smagią ir išlavintą ausį turinčią bendruomenę. Šie du dėmenys leidžia kiekvienais metais patirti malonią nuostabą iš naujo, megztis naujiems projektams. „Upė” yra įrodymas, kad naujai muzikinei kultūrai, o gal netgi kontrkultūrai, nebūtina atsirasti sostinėje. Reikia tik meilės, pomėgio, žingeidumo ir džiaugtis būnant kartu. Apie tai kalbamės su festivalio sumanytoja, laikinąja Plungės viešosios bibliotekos direktore Gintare GUREVIČIŪTE.
Gintarė Gurevičiūtė: „Menas gimsta ne tik sostinėse“

– Papasakokite, kaip gimė festivalio idėja?

– Kai 2016 metų sausį pradėjau dirbti bibliotekoje, prireikė maždaug metų „apsišlifuoti“ su aplinka. Supratau, kuo ši biblioteka ypatinga, kokioje ji vietoje, kokį potencialą turi. Pamažu ėmė ryškėti mintis, kad biblioteka gali būti ne tik tradicinės kultūros skleidėja, bet ir kitokios, alternatyvios kultūros vieta – tokios, kokios dažnai Plungėje trūkdavo.

Su kolege Uršule Padagiene pradėjome kalbėtis apie tai, kad mums pačioms artimesni išskirtinesni, neįprasti kultūriniai reiškiniai. O jei mums įdomu, gal ir kitiems būtų. Pagalvojome – kam važinėti į Vilnių ar kitus didžiuosius miestus, jei galima kažką alternatyvaus atsivežti čia, į Plungę?! Taip žmonės pamažu priprastų prie kitokių dalykų.

Stebėdamos šalia tekančią Babrungo upę, sugalvojome festivalio pavadinimą – „Upė“. Prie šios idėjos ir pavadinimo prisidėjo ir šviesaus atminimo bibliotekos direktorės pavaduotoja Zita Paulauskaitė. Ji pasiūlė į Plungę pakviesti ir slemo poezijos atstovus. Tad pirmieji du festivaliai buvo labai stipriai susiję su slemo scena. Vėliau natūraliai perėjome prie muzikinių programų – pradėjo kurtis ryšiai, plėstis tinklas, atsirado daugiau galimybių ir finansavimo.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. balandžio 25 d. numeryje (Nr. 31).