Naujausios
Kaip atskleidė pats menininkas, Plungėje eksponuojama tik viena dalis iš didelės instaliacijos, apimančios per 120 stovų su viršuje įmontuotomis įvairiaspalves švieseles skleidžiančiomis lempomis.
Pilną instaliaciją buvo galima išvysti Rygos šiuolaikinio meno centre, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje, Radvilų rūmuose Vilniuje. Kurį laiką dalis šios ekspozicijos eksponuota Zapyškyje, buvusioje žemkasėje įrengtoje meno galerijoje „Nemuno 7“, na, o balandžio mėnesį viena šios instaliacijos ląstelė pulsuos ir Plungėje, nušviesdama Vieno kūrinio galerijos langus.
T. Daukša – jaunosios kartos menininkas, baigęs tapybos studijas, bet tapybą jau bene dešimtmetį atidėjęs į šalį. „Nesakau, kad nebegrįšiu prie tapybos, bet kol kas į galvą ateina tokios idėjos, kurių negali nutapyti. Šiuo atveju, kuriant „Laimės švieseles“, pirmiausia atsirado medžiaga, tada atėjo idėja“, – apie instaliacijos gimimą pasakojo Plungėje viešėjęs T. Daukša.
Palangiškis sakė mėgstantis laiką leisti gamtoje, tačiau per karantiną mėgautis tyla ir vienatve gamtoje pasidarė komplikuota – nebegalėdami tverti įgrisusios namų aplinkos, žmonės ėmė plūsti į miškus.
Ieškodamas nuošalesnių kampelių, menininkas pasakojo ėmęs lįsti gilyn į brūzgynus ir taip atradęs didžiulę bebravietę su milžiniškomis vinkšnomis ir ilgiausiais aštriadančių suformuotais kanalais. Ten mėtėsi daug bebrų nugraužtų pagalių. Jie patraukė T. Daukšos akį, todėl tai vieną, tai kitą parsitempdavo namo.
Menininkas pasakojo ilgą laiką nežinojęs, ką su tais pagaliais daryti, kol vieną dieną kilo mintis iš jų pagaminti stovus lempoms. Tada nutaręs viską daryti kiek įmanoma labiau tausojant gamtą.
„Tie pagaliai ne pjauti ir ne pirkti, o surinkti kaip bebrų mitybos atliekos ir surišti augalinio pluošto senomis virvėmis. Laidai pritaikyti taip pat ne nauji, antrą ar trečią kartą panaudoti. Net ir varžtus išsukau iš senų baldų, išardytų supuvusių vartų. Viskas ekologiška, iki to momento, kai turi įsukti lemputę, kuri pagaminta Kinijoje. Kaip žinia, pigios elektronikos gamyba yra labai tarši. Gaminant lempas naudojami kelių rūšių plastikai, kas reiškia, kad jos – praktiškai neperdirbamos“, – pasakojo palangiškis.
Pasak jo, įsukus tą lemputę, visa pastanga eiti ekologiniu keliu nueina velniop. Kita vertus, ta lemputė, tiksliau – jos skleidžiama įvairiaspalvė mirguliuojanti šviesa, ir sukuria visą grožį bei džiaugsmą.
Esą šis paradoksas atspindi daugelio mūsų bergždžias pastangas gyventi kuo ekologiškiau, tausoti aplinką. Juk dažnas, nusprendęs gyventi „teisingiau“, vietoj kiaulienos išpjovos parduotuvėje į pirkinių krepšelį deda maišelį avokadų, nė nesusimąstydamas, kad šis pasirinkimas gal net blogesnis, mat, plečiant avokadų medžių plantacijas, masiškai naikinami miškai.
„Daug yra tokių etinių niuansų, į kuriuos menkai atkreipiame dėmesį. Ir kai ėmiausi šio darbo, norėjosi sukurti tam tikrą nesusipratimą, bet kad jis būtų fainas ir linksmas. Dėl to ir pavadinau „Laimės švieselėmis“. O žiūrovas gali pasirinkti, kaip giliai žiūrėti: ar tik tas žvilgančias švieseles matyti, ar žvelgti giliau, į ekologijos temą.“
Kaip minėta, Vieno kūrinio galerijoje Plungėje eksponuojamas tik vienas T. Daukšos sumeistrautas šviečiantis stovas, tačiau iš viso „Laimės švieselių“ instaliacijoje jų yra net 120.
Pasak menininko, įdomu tai, kad 20–50 tokių šviečiančių stovų sukuria gana „sunkų“ mirguliavimą, nuo kurio gali susisukti galva. Esą eksponuojant pirmąkart šį darbą Rygoje, vieną lankytojų porelę net teko išvesti iš salės, nes ji pasiklydo tame mirguliavime. Bet kai rodoma visa ekspozicija, tokio poveikio esą nebelieka, visos švieselės darniai susilieja į vieną bendrą spalvų ir šviesų žaismę.
O kaip šis meno kūrinys suskambės Vieno kūrinio galerijos lange, gali pamatyti jau kiekvienas, apsilankęs Plungės Senamiesčio aikštėje. Instaliacija kavos baro „ExLibris“ vitrinoje veiks visą balandžio mėnesį.