Kalvariškiai šventė laisvę

Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro nuo­trau­kos
Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro mo­terų an­samb­lis „Cres­cen­do“
Negausiai rinkosi kalvariškiai kovo 11–osios rytą į Žemaičių Kalvarijos baziliką. Turbūt daugelį sustabdė vis didėjanti koronaviruso grėsmė. Juk ir savivaldybė nerekomendavo didelių susibūrimų, renginių. Daugelis rajono miestelių apsiribojo trumpu Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimu lauke.
Bet Žemaičių Kalvarijos kultūros centro vadovė Rima Jokubauskienė tvirtai tikėjo, kad nieko blogo negali nutikti, ir renginio neatšaukė. Nors dalyviams ir kirbėjo kažkoks nerimas širdy, bet nuo pat ryto scenoje jie repetavo, juokavo, džiaugdamiesi galimybe ištrūkti iš namų, švęsti, kol dar sveiki...

Žiūrovų į kultūros centrą vis dėlto susirinko nemažai. Susėdo, kaip dabar ir rekomenduojama, mažomis grupelėmis. Salė didelė, visiems užteko vietos.

Atėjusiuosius pasveikino Kultūros centro direktorė R. Jakubauskienė ir kanauninkas Jonas Ačas. Jų sveikinimus sidabriniais balsais papildė Kristinos Kondratavičienės vadovaujamų kolektyvų – Žemaičių Kalvarijos kultūros centro moterų ansamblio „Crescendo“ ir kalvariškių penktokių Gabrielės ir Skaistės dueto – dainos.

Ypač jautriai nuskambėjo muzikos mokytojos Jurgitos Antanaitienės kartu su gimnazistėmis Oksana bei Aurelija atliekama tremtinių daina „Jei ne auksinės vasaros“. Charizmatiškoji Jurgita nesutriko sužinojusi, jog kitos ansamblio merginos negali atvykti dainuoti, ir išėjo į sceną pati.

Nenuvylė mokytojos ir jos mažoji numylėtinė priešmokyklinės grupės auklėtinė Ema Šiaulytė. Drąsiai, kaip ir dera konkursų dalyvei, ji padainavo dainą „Kas miške gyvena?“

Renginys stebino įvairove. Kiek daug nedideliame miestelyje yra talentingų, darbščių žmonių! Juk po pasirodymų šviesa slypi daugelio valandų sunkių repeticijų triūsas. Kas dirba, tas supranta.

Žiūrovus džiugino ir sodrūs vyriški balsai – Andriaus Beržonskio vadovaujamas vyrų vokalinis ansamblis. Širdis virpino to paties mokytojo paruošti jaunieji akordeonininkai Adomas Draugšas ir Agnė Lučinskaitė, sulaukę ovacijų.

Visų atėjusiųjų į šventę akys atsigavo, kai į sceną „įplaukė“ Sandros Jazdauskienės vadovaujamos Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos šokėjos. Šviesios, grakščios paauglės tarsi gulbės stebino elegancija, o mažųjų grupė – tautiškais rūbais ir smagiu šokiu. Paskutiniu koncerto akordu tapo Sandros kurta choreografija moterų linijinių šokių grupei.

Kovo 11–ąją Žemaičių Kalvarijoje išdalinti laisvės malūnėliai sukosi ne tik rankose, bet ir širdyse. Gal ir rizikavome, bet juk niekas nevyksta be priežasties. Bendromis jėgomis įveiksime ir tą virusą. Tik nepraraskime tikėjimo Gyvenimo šviesa.