Naujausios
Meno kūrinių kapinės ant nedidelio kalnelio Narvaišiuose įkurdintos dar 2015 metais. Nuo tada jos po truputėlį plečiasi, amžinojo poilsio vietą čia jau rado kelios dešimtys meno kūrinių ir ne tik jų.
Antai aktorius Andrius Bialobžeskis čia palaidojo savo rolę iš spektaklio „Skrydis virš gegutės lizdo“, o menininkas Darius Mikšys – apsakymo „Tokijo žudikas“ idėją.
„Šios kapinės – lyg paslauga menininkams. Būna, atsiranda kūrinių, kurie ima kažkodėl trukdyti, gal paprasčiausiai nebetelpa. Arba būna, kad jų laikyti lyg jau ir nebėra prasmės, o imti ir išmesti – gaila... Tokie darbai ir atkeliauja čia“, – „Žemaičiui“ yra pasakojęs J. Laivys.
Sykį skulptorius Tomas Martišauskis čia palaidojo bronzinę bulvę. Buvo nuliejęs net 20 jų ir vieną padovanojęs savo močiutei. Šiai numirus, nebeliko, kur tą bulvę dėti – nei kam padovanosi, nei sau pasiliksi. Tada menininkas nusprendė, kad reikia atlikti savotišką ritualą ir tą bulvę palaidoti Narvaišiuose, ant kalniuko šalia kitų meno kūrinių.
Bėgant metams šis kalnelis užsipildė tokių kapelių, pažymėtų įvairiausiais paminklėliais – lyg tikrose kapinėse, tad į Narvaišius atvykęs ir įvairiausiomis skulptūromis bei instaliacijomis turtingą Laivių sodybą apžiūrėjęs skulptorius dėstytojas A. Šnaras, paėmęs į rankas kastuvą, kartu su studentais patraukė į šalia kalniuko plytinčią pievą.
Išsirinkęs vietą ir iškasęs negilią duobę, skulptorius į ją sudėjo 5-ias iš akmens iškaltas raides, atkartojančias 1917–1994 m. ėjusio politinio dienraščio „Tiesa“ pavadinimą.
A. Šnaras pasakojo, kad šis laikraštis jo vaikystės namuose buvo privalomas ir pypliui darė įspūdį monumentalus laikraščio pavadinimo šriftas.
„Kopijavau tas raides dar jų skaityt nemokėdamas ir man jos buvo gražios skurdžioje to meto buityje. Ta estetika išliko iki šiol, bet noriu pabrėžti, kad šiuo atveju šis palaidojimas gali būti traktuojamas kaip pasodinimas. Man svarbus pats veiksmas, o aiškinimais apie to žodžio reikšmes tegul užsiima filosofai“, – kalbėjo dėstytojas.
Užkasęs raides, A. Šnaras nusprendė palaidojimo vietos niekaip nepažymėti, tik išsaugot tikslias jos koordinates. Taigi „Tiesa“ pasodinta, o kas iš jos išdygs, žinos tik meno kūrinių kapinių prižiūrėtojas J. Laivys ir galbūt pats laidotuvių iniciatorius, jei dar kada užklys į Narvaišių vienkiemį.
