Naujausios
Koplyčia palikta likimo valiai
Dar prieš diskusijas apie Lurdo koplyčią būta kalbų dėl būtinybės tvarkyti pačią Lurdo grotą bei jos aplinką – akmeninę tvorelę. Kaip tuomet aiškino Savivaldybės paveldosaugininkas Gintaras Ramonas, rūpestį dėl to išreiškė Lurdą prižiūrinti religinė bendruomenė. Po jos pastabų atlikta pirminė apžiūra atskleidė, jog Lurdas nėra avarinės būklės ir kol kas nėra būtinybės jį remontuoti. Buvo priimtas sprendimas sutvarkyti tik akmeninę sienelę, vedančią Lurdo link. Ši nukentėjo prieš porą metų tvarkant aplinką, klojant trinkeles. Atlikti darbus pavesta Plungės miesto seniūnijai.
Kalbant apie Lurdą ir jo aplinką, neišvengiamai buvo paliesta ir virš Lurdo anuomet stovėjusios koplyčios tema. Posėdžiavusieji kalbėjo, jog šis reikšmingas objektas – pasmerktas pražūti užmarštyje. Apie tai, kad čia kažkada stovėjo medinė koplyčia, byloja tik jos pamatai bei medinis kryžius, kuriuos išvydęs jaunas žmogus vargu ar sumos, kokią paslaptį jie saugo.
Dar sykį prie koplyčios temos sugrįžta per šį mėnesį vykusį komiteto posėdį, kurio metu diskutuota, ar išties šis istorinis objektas toks reikšmingas, ir ar būtina jį tvarkyti, o gal net atstatyti.
Svarbu žinoti istoriją
„Jei norime suprasti objektų reikšmę, turime žinoti ir jų istoriją. Tik taip galėsime juos įvertinti“, – kalbėjo G. Ramonas.
Anot paveldosaugininko, medinė gotikinė koplyčia virš Lurdo iškilo 1909–1910 metais. Ją, kaip byloja istoriniai šaltiniai, pastatė kunigas Vincentas Jarulaitis, o vienuolė Marija de Grand jai padovanojo balto marmuro altorių. Gotikinio stiliaus koplyčia pastatyta bandant imituoti Prancūzijos Lurdo mieste buvusį kompleksą su virš Lurdo buvusia bažnyčia ir kitais pastatais.
„Norint tai Plungėje atkartoti, buvo pastatyta medinė koplyčia, paskui pavirtusi kaip ir į bažnyčią. Koplyčia buvo smulkių detalių ir labai išvaizdi. Plungės rajone neturime daugiau tokių, ši buvo vienintelė“, – aiškino G. Ramonas ir priminė, jog koplyčios priežiūra buvo patikėta Plungėje apsigyvenusiems kapucinų vienuoliams. Šie visą koplyčią padidino ir pavertė į mažą bažnyčią, pritaikytą kapucinų poreikiams.
Situacija – prasta
Dabar, kaip žinia, koplyčios pastato nelikę, o vieta, kurioje jis stovėjo – nesutvarkyta: į praeivius žvelgia samanomis apaugę koplyčios pamatai, kurių priešakyje rymo senas medinis kryžius.
Pastarasis pastatytas tuomečio Plungės miesto seniūno Audriaus Misiūno ir jo bendraminčių Jono Varkalio, Romo Remėzos ir Donato Stulpino iniciatyva bei lėšomis koplyčiai atminti. Tais pačiais metais – 2004-aisiais – aptvarkyta ir buvusios koplyčios aplinka: teritorija aptverta metaline tvorele bei išpilta skalda.
„Daugiau jokių ženklų apie anuomet čia buvusią koplyčią nėra“, – kalbėjo G. Ramonas, apgailestavęs, jog tokia svarbi vieta taip stipriai apleista.
Paveldosaugininkas pasidžiaugė tik aplink Lurdo grotą sutvarkyta aplinka. Joje pernai įkurdintas ir stendas, į kurį pažvelgęs gali pamatyti buvusios Lurdo koplyčios kontūrus ir trumpą informaciją bei nuotraukas.
„Aš siūlyčiau pirmiausia pradėti nuo sklypo suformavimo koplyčios buvusių pamatų vietoje, kad būtų galima tą teritoriją Savivaldybei valdyti ir disponuoti. Dabar ten – laisva valstybinė žemė, priklausanti Nacionalinei žemės tarnybai. Lurdo sklypas – suformuotas. Atkreipiu dėmesį į tai, kad pats Lurdas ir takas link jo yra Savivaldybės žinioje, ne bažnyčios“, – nuo ko derėtų pradėti koplyčios tvarkymo darbus, aiškino G. Ramonas.
Jo nuomone, reikėtų įvertinti ir ten vešančią augmeniją – gali tekti pašalinti prie pat buvusios koplyčios pamatų augančius medžius.
Kaip vieną iš koplyčios teritorijos sutvarkymo variantų paveldosaugininkas įvardijo paprasčiausią tos vietos aptvarkymą, vidurinę jos dalį išpilant skalda, o aplink pasėjant veją. Apsilankiusieji buvusios koplyčios vietoje matytų išlikusias buvusias atramines kolonėles ir senąją altoriaus vietą.
Kitas variantas – tūrinis koplyčios atkūrimas iš metalo konstrukcijos. Tokių pavyzdžių yra svečiose šalyse. O atkurti visą koplyčią, kokia ji buvo, G. Ramono nuomone, neverta – būtų sudėtinga tą padaryti, o ir brangu.
Kiek koplyčia reikšminga?
Kad derėtų parodyti dėmesį vietai, kurią anuomet puošė išties išvaizdi koplyčia, sutiko ir komiteto pirmininkas A. Misiūnas. Tik, jo nuomone, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kiek ši koplyčia šiandien reikšminga. Anot pirmininko, vertinimas tik iš nuotraukų yra labai netikslus. Esą reikėtų platesnio istorinio ir kultūrinio konteksto.
Tam pritarė ir kita komiteto narė Vida Bondauskienė, kurios tikinimu, apie šią vietą reikėtų labiau nušviesti visuomenę, kad ir ji turėtų kokią nors nuomonę šiuo klausimu. Komiteto narei visai priimtinas pasirodė G. Ramono pateiktas tūrinio koplyčios atkūrimo variantas, nes atkurti pradinį pastato vaizdą, anot jos, tikrai per brangu, be to, klausimas kyla, ar miestui to apskritai reikia. „Turime parapijos namus, kuriuos mirtinai reikia sutvarkyti“, – savo nuomonę dėstė politikė.
Galiausiai sutarta pavesti Kultūros tarybai išdiskutuoti koplyčios likimo klausimą. Kitas žingsnis – kreipimasis į Savivaldybės administraciją dėl sklypo formavimo. Trečia užduotis – išsiaiškinti, kas šiuo metu ta vieta rūpinasi. Nes kol sklypas nėra suformuotas, seniūnijai priežiūros nepriskirsi.