Kompozitoriaus jubiliejui ruošiasi ir Plungė

„Žemaičio“ nuotrauka
Kitąmet planuojama sutvarkyti paminklo M. K. Čiurlioniui prieigas
Ruošiantis artėjančiam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečio jubiliejui, kurį pasitiksime kitąmet, rengiama įspūdinga šiai sukakčiai paminėti bei įprasminti skirta programa. Į ją įtraukta daugybė kūrybinių sumanymų. Tarp jų – Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kitose valstybėse vyksiantys menininko kūrybai dedikuoti renginiai, koncertai, parodos, iškilminga M. K. Čiurlionio jubiliejaus minėjimo savaitė, knygų leidybos projektai, esamų atminimo ženklų atnaujinimas ir naujų sukūrimas, edukacinės programos moksleiviams, bendruomeninę dvasią stiprinantys renginiai.
Lietuvių tautos genijaus, palikusio įspaudą ir Plungės krašte, jubiliejus bus minimas ir Plungėje.
Pasak A. Bakanausko, norėtųsi daugiau dėmesio skirti ir senajai klebonijai, kur gyveno kompozitorius

Programoje – daugybė idėjų, projektų, renginių

Apie tai, kaip pasitinkamas ir bus minimas nusipelniusio kompozitoriaus jubiliejus, kalbėta per pirmadienį vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį.

Kaip sakė M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2025 metais plano įgyvendinimo programą pristatęs Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pirmininkaujama M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisija jau baigia sudėlioti visą jubiliejinę programą. Į ją sugulė daugybė kūrybinių idėjų, projektų bei renginių.

Norima, kad unikalaus Lietuvos menininko vardas ir kūryba pasiektų kiekvieną Lietuvos gyventoją ir skambėtų visame pasaulyje ir dar plačiau. Į programą įtraukti ir tokie Čiurlionio vizijas primenantys projektai kaip jo kūrinio skambesys pasauliui iš Tarptautinės kosminės stoties.

Vilniaus oro uostui – M. K. Čiurlionio vardas

„Siekiame, kad ši programa nesibaigtų 2025 metais ir turėtų tąsą. Būtent todėl apie Čiurlionio jubiliejų informaciją turime skleisti labai plačiai, o į programą įtraukti įvairias visuomenės grupes, kad tai nebūtų šventė tik tiems, kurie Čiurlionio kūrybą ir taip pažįsta bei vertina. Be jokios abejonės, labai svarbi profesionalioji programos dalis, bet ne ką mažiau svarbus yra visos visuomenės sujudimas. Taigi vienas pagrindinių siekių – kad menininką pažinti galėtų tie, kurie iki šiol dar nematė, negirdėjo ar negalėjo aprėpti jo kūrybos, kad žmonės keliautų tais pačiais menininko keliais, įsitrauktų ir prisiliestų prie Čiurlionio kūrybos“, – po balandį vykusio minėtos komisijos posėdžio sakė premjerė.

Kaip atskleidė A. Bakanauskas, kad pirmieji jubiliejinės programos akcentai pradėti dėlioti dar 2019-aisiais, tad nuo to laiko labai daug nuveikta. „Minėjimo programoje – labai įdomių renginių“, – kalbėjo muziejaus vadovas ir vienu tokiu įvardijo ketinimą Vilniaus oro uostui suteikti M. K. Čiurlionio vardą.

Tiesa, iki šiol į programos projektą sugulusios idėjos, projektai dar gali būti koreguojami, mat programos projektas dar tobulinamas ir derinamas su suinteresuotomis institucijomis, o vėliau bus teikiamas Vyriausybei pritarti. Su M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu programos priemonių planu bus galima susipažinti birželio mėnesį.

Kaip sukaktį minės Plungė?

O plungiškių generuojamos idėjos reikšmingai sukakčiai įprasminti dėliojamos į atskirą programą. Taip per pirmadienį vykusį posėdį sakė Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė. Minint kompozitoriaus gimimo metines, bus stengiamasi aktualizuoti jo įspaudą būtent mūsų krašto istorijoje.

Prieš pristatydamas pagrindinius šventinės programos Plungės krašte akcentus, A. Bakanauskas akcentavo, kad svarbiausia – jog į programą sugulsiantys renginiai, projektai ir kitos kūrybinės idėjos kiekvienam iš mūsų, ypač jaunajai kartai, vaikams, padėtų atrasti savo Čiurlionį.

Direktorius pirmiausia pasidžiaugė, jog gautas finansavimas žirgyno salės pritaikymui kultūros reikmėms. Darbai turėtų būti atlikti iki 2025 metų rugpjūčio 1 dienos. Ketinama sutvarkyti vestibiulį, mažąją renginių salę, laiptinę į balkoną, antrą aukštą, įrengti rūbinę ir tualetus lankytojams, sukurti ir įrengti animuotą projekciją „M. K. Čiurlionis Plungėje“.

Tarp planų – ir 2017-aisiais Mykolo Oginskio rūmų parke skulptorės Dalios Matulaitės sukurto paminklo „Sakmė. Karaliai“ prieigų sutvarkymas. Norima nutiesti takus, pastatyti tris suoliukus bei įrengti M. K. Čiurlionio kelio ženklą. Anot direktoriaus, gražu būtų daugiau dėmesio skirti ir senajai klebonijai, kurioje anuomet teko pagyventi kompozitoriui ir jo žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei.

Kviečia prisidėti

Kalbėdamas apie planuojamus renginius, A. Bakanauskas išskyrė mūsų miesto vizitine kortele tapusį tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, kuris kitąmet bus dedikuotas ne kam kitam, o būtent M. K. Čiurlioniui.

Žinoma, dėmesys bus skiriamas ir M. K. Čiurlionio kūrybai, todėl planuojamos įvairios parodos. Viena jų – per festivalį lankytojams duris atversianti Prancūzijos menininkų paroda. Taip pat norima surengti dailės plenerą Mendeno (Vokietija ir Žemaitijos menininkams. Plenero metu gimę darbai bus pristatyti, surengiant parodą.

A. Bakanauskas sakė, jog jubiliejinė programa dar tiks styguojama, todėl visos įstaigos ir organizacijos kviečiamos prisijungti su savo kūrybinėmis idėjomis. „Turime plačiai pristatyti Čiurlionį. Reikėtų, kad ir Plungės vaikai gyvai pamatytų Čiurlionio tapybą, kad būtų galimybė jiems išgirsti originaliai atliekamas simfonijas“, – mintimis dalijosi direktorius.

V. Saukalienė tikino, jog plungiškių programa bus parengta iki rudens. Todėl planuojant 2025 metų Savivaldybės biudžetą reikėtų susidėlioti prioritetinius taškus, akcentą dedant M. K. Čiurlioniui.